Vienas ryškiausių XX amžiaus dailininkų ir garsiausių pasaulio litvakų Samuelis Bakas švenčia 90-ąjį jubiliejų.
Nuostabi, inteligentiška ir šilta asmenybė bei iškilus menininkas, kuris savo kūryba žvelgia tiesiai į žmogiškosios prigimties esmę. Kurio dėka net tragiškiausi istorijos įvykiai įgauna prasmę. Kuris žodžiais ir potėpiais įamžino ir visam pasauliui parodė žydiškąjį Vilnių.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sveikina kūrėją reikšmingo jubiliejaus proga ir visos bendruomenės vardu dėkoja už šviesą ir viltį, kurią skleidžia jo kūryba.
Minint šią ypatingą progą, jau netrukus pasirodys Samuelio Bako 90-mečiui skirtas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės išleistas 5784 hebrajų metų kalendorius (2023 – 2024 m. pagal Grigalių) su dailininko vaizdais, kurį sukūrė kūrybinė grupė JUDVI&AŠ (dizaineriai Viktorija Sideraitė Alon ir Albinas Šimanauskas).
Taip pat primename, kad Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje galima aplankyti išskirtinę parodą „Samuelio Bako menas Vilniuje: retrospektyva 1942–2023“, kurią taip pat parengė kūrybinė grupė JUDVI&AŠ.
Interviu su kūrybinės grupės JUDVI&AŠ dizaineriais apie šią parodą rasite
čia https://shorturl.at/glouT (nuo 10:15 min.)
Biografija
Dailininkas, vienas garsiausių pasaulio litvakų Samuelis Bakas gimė 1933 m. rugpjūčio 12 d. Vilniuje.
Tuo metu miestas priklausė Lenkijai, todėl vaikas lankė lenkakalbį darželį. Tačiau artėjant Antrajam pasauliniam karui, kylant antisemitinėms nuotaikoms, darželyje iš Samuelio kiti berniukai pradėjo tyčiotis – dėl to, kad jis buvo žydų vaikas. Pasikeitus nuotaikoms ir politinei situacijai, tėvai pradėjo sūnų leisti į darželį, kuriame buvo šnekama jidiš kalba.
S. Bako šeima buvo asimiliuota, kilusi iš miesto, todėl būsimasis dailininkas būtent čia pirmą kartą išgirdo jidiš kalbą, o vėliau jos pramoko iš senelių.
Nuo mažų dienų berniukas mėgo piešti. Tėvai anksti pastebėjo sūnaus meninį talentą. Pasišvęsti išskirtinai menui mažąjį Samuelį ypač paskatino iš Berlyno atvykęs jo mamos dėdė, poetas, dailininkas ir muzikantas Arno Nadelis.
Stebuklų kupinas gyvenimas
1941 m. Samuelis Bakas su tėvais buvo įkalinti Vilniaus gete, tėvas perkeltas į darbo stovyklą HKP. Seneliai ir visi kiti giminės nužudyti Paneriuose.
Mažajam Samueliui su mama pavyko trumpam ištrūkti iš geto. Kurį laiką jie glaudėsi Benediktinių vienuolyne, kuris jungėsi su Šv. Kotrynos bažnyčia. S. Bako vaikystės namai buvo priešais S. Moniuškos skverą, kur dabar yra Mokytojų namai, Vilniaus g. 39. Už S. Moniuškos skvero tvoros ir buvo Benediktinių vienuolynas. Samuelio mama pasiprašė pagalbos, kad juos paslėptų.
Po kurio laiko vienuolynas buvo paverstas nacių kareivių dokumentų archyvu, kur buvo renkami įvairūs manuskriptai, knygos, nusavintas žydų turtas. Vienuolės čia buvo tik aptarnaujantis personalas – joms buvo leista likti čia gyventi, plauti grindis ir tvarkyti archyvą.
Antrą kartą Samuelis su mama buvo priimti slėptis šiame vienuolyne beveik paskutinėmis karo dienomis. Kartu su grupele kitų žydų jie slėpėsi už didelės krūvos knygų koridoriaus gale. Knygos buvo sumaniai sudėliotos, kad per vidurį būtų galima padaryti plyšelį išėjimui, o paskui vėl gražiai kaip plytos sukaišiojamos. Rizika buvo labai didelė, nes tame pačiame pastate buvo nacių kareiviai ir valdininkai. S. Bakas buvo slepiamas visai šalia jų – nenuostabu, kodėl dailininkas sako, kad jo gyvenimas nužymėtas stebuklų.
Vilniaus gete išskirtinius vaiko gabumus ir pomėgį piešti pastebėjo ir įvertino žydų intelektualai Avromas Suckeveris ir Šmerelis Kačerginskis. Jie pasirūpino, kad net grėsmingos ir žiaurios geto realybės akivaizdoje Samuelis galėtų tęsti savo pamėgtą užsiėmimą: parūpindavo jam piešimo priemonių, pieštukų, popieriaus, padovanojo jam Pinkasą, senovinę odiniais viršeliais įrištą, spalvingais antraštiniais lapais puoštą Vilniaus žydų bendruomenės civilinių įrašų knygą, kurią jaunasis dailininkas galėjo naudoti kaip piešimo albumu.
Samuelis Bakas vaikystėje / Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus nuotr.
Devynmečio Samuelio Bako piešiniai drauge su kitų žydų menininkų kūriniais buvo eksponuoti 1943 m. pavasarį Vilniaus geto teatro fojė vykusioje Meno parodoje. Čia Samuelis Bakas sulaukė didelio palaikymo ir pripažinimo. Hermanas Krukas, savo dienoraštyje aprašydamas šią parodą, pastebi: „Didžiausią dėmesį patraukė devynmečio S. Bako piešiniai. Vaikas visais atžvilgiais neabejotinai turi neeilinį talentą“ (cit. pgl. Herman Kruk, Paskutinės Lietuvos Jeruzalės dienos, 2004, p. 504).
Likvidavus Vilniaus getą Samuelis Bakas su tėvais pateko į darbo stovyklą HKP (Subačiaus g. Vilniuje). 1944 m. per vaikų akciją, kai buvo išžudyti visi vaikai, Samuelio tėvams pavyko išgelbėti sūnų. Drauge su mama jis vėl rado prieglobstį vienuolyne, kuriame liko slapstytis iki karo pabaigos. Samuelio tėvas buvo nušautas 1944 m. liepą, visiškai prieš pat išlaisvinant Vilnių. Pasibaigus karui, Samuelis su mama liko vieninteliai iš gausios giminės. Jiems, kaip buvusiems Lenkijos piliečiams, buvo leista palikti sovietų okupuotą Vilnių ir jie nedelsdami išvyko: iš pradžių į Lenkiją, vėliau – į Vokietiją, o 1948 m. pasiekė Izraelį.
Samuelis Bakas / Asmeninio albumo nuotr.
1952 m. Samuelis Bakas studijavo Bezalelio meno ir dizaino akademijoje Jeruzalėje, tarnavo Izraelio kariuomenėje. 1956–1959 m. tęsė studijas Paryžiuje École des Beaux-Arts.
Dailininkas daug keliavo, gyveno įvairiose šalyse: Italijoje, Izraelyje, JAV, Prancūzijoje, Šveicarijoje. Šiuo metu gyvena JAV. Samuelis Bakas surengė daugybę parodų žymiausiuose pasaulio muziejuose ir galerijose.
Pagerbtas Lietuvoje
2001 m., pirmą kartą po daugiau nei 50 metų pertraukos, Samuelis Bakas apsilankė gimtajame Vilniuje ir tais pačiais metais surengė čia savo pirmąją retrospektyvinę parodą „Sugrįžimas”. Tais pačiais metais Samuelis Bakas publikavo prisiminimų knygą „Nutapyta žodžiais“ (Samuel Bak, Painted in Words – A Memoir, Indiana University Press, 2001), kuri buvo išversta į keletą kalbų; lietuvių kalba publikuota 2009 m. (Samuel Bak, Nutapyta žodžiais. Vilniaus prisiminimai, Vilnius, 2009.)
Samuelis Bakas, „Zaharijaus švytėjimas“, 2015 m.
2017 m. Samuelis Bakas oficialiai tapo 15-uoju Vilniaus garbės piliečiu, Vilniaus rotušėje jam buvo įteiktos garbės piliečio regalijos. Tais pačiais metais Vilniuje iškilmingai atidarytas Samuelio Bako muziejus – Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys.
2018 m. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos proga dailininkui Samueliui Bakui, Vilniaus geto atminties puoselėtojui, įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių. 2019 m. Holokausto muziejuje Hjustone duris atvėrė Samuelio Bako galerija ir mokymo centras.
Samuelis Bakas 2017 m. Vidmanto Balkūno / „BNS Foto“ nuotr.