Prėjusį gruodį Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky su Anykščių menų centru pasirašė sutartį, kuria restauruotą netoli Anykščių esančią Kurklių sinagogą perdavė įveiklinimui.
Gruodį Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasiraašė sutartį, kuria Kurklių sinagogą perdavė įveiklinti Anykščių kultūros centrui / LŽB nuotr.
LŽB ir Kultūros paveldo departamento informacija
Praėjusį savaitgalį ši viena iš nedaugelio Europoje išlikusių medinių sinagogų atvėrė duris lankytojams ir, neabejojame, taps traukos centru anykštėnams bei miesto svečiams. Atvykę pažiūrėti ekspozicijos jie tuo pačiu sužinos daugiau apie kažkada pakankamai gausią Kurklių žydų bendruomenę, jos gyvenimą ir istoriją.
„Iki II pasaulinio karo Kurkliuose buvo nemaža žydų bendruomenė, kurios po tragiškų Holokausto įvykių nebeliko. Rekonstruotas pastatas vėl greitai sunyks, jeigu jame nevirs gyvenimas. Todėl nepaprastai džiaugiamės, kad Anykščių kultūros centras ir visa šio rajono bendruomenė, surėmusi pečius, pritaikė jį naujam gyvenimui.
Tai – dar vienas puikus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir savivaldybių bei kultūros centrų bendradarbiavimo pavyzdys“, – sako LŽB pirmininkė, advokatė F, Kukliansky.
Šiek tiek istorijos
Kurkliuose jau nuo XVII a. gyveno žydų bendruomenė. XIX a. pabaigoje čia buvo 257 žydai – jie sudarė 32 procentus visų miestelio gyventojų. Jiems sinagoga buvo ne tik maldos namai, bet ir svarbi bendruomenės susirinkimų vieta. Antrojo pasaulinio karo metais visa miestelio žydų bendruomenė buvo sunaikinta.
Medinė Kurklių sinagoga iškilo jau Lietuvos Pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu – 1936 m. pagal architekto Povilo Jurėno projektą.
Kaip rašoma prisiminimuose, kadaise ši sinagoga buvo matoma iš toli, nes aukštas pastatas išsiskirdavo tarp nedidelių miestelio namų. Žvilgsnį patraukdavo įdomios sinagogos durys, neįprasti suapvalinti langai su spalvotais stiklais, primenančiais vitražą.
Kurklių sinagoga prieš restauravimą / Sakrali Lietuva nuotr.
Sinagoga savo grožį ir pirminę paskirtį prarado po II pasaulinio karo. Galiniame fasade plačios dvivėrės durys, skirtos įvažiuoti sunkiajai technikai, buvo iškirstos sovietmečiu, pritaikant sakralinį pastatą kolūkio ūkinėms reikmėms – paverčiant sandėliu, klojimu. Tuo metu buvo užkalti ir anksčiau buvę puošnūs vitražiniai langai.
Pasibaigus kolūkių erai, šis pastatas liko nebereikalingas, todėl nuo 1990 m. sinagoga buvo nebenaudojama.
2013 metais Europos žydų kultūros ir paveldo apsaugos bei populiarinimo asociacija į programos „Žydų paveldo keliai“ maršrutą „Medinės sinagogos Centrinėje ir Rytų Europoje“ įtraukė 14 Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų pastatų, vienas jų – Kurklių sinagoga, kuri buvo restauruota.
Kurklių sinagoga yra viena iš originaliausių Lietuvoje. Prie nedidelio Dubelės upelio ji buvo suręsta iš sujungtų į sąsparas rąstų. Šių maldos namų patalpos išdėstytos per du aukštus, o virš pietinės pastato dalies iškilęs laiptinės bokštelis, jis išskirtinis, litvakų sinagogoms nebūdingas. Visgi, minėtasis ekstravagantiškas bokštelis buvo dekoruotas tradiciniais simboliais – dvejomis Dovydo žvaigždėmis. Pastatas pasižymi tradiciniu sinagogos išdėstymu: egzistavo atskira pagrindinė pamaldų erdvė ir moterų sekcija.
Sinagogos langų rėmai išsiskyrė kitų Lietuvos sinagogų kontekste – tai trikampio formos arkos.