Vokiečių okupacijos metais žydus gelbėjusių žmonių garbei Kauno žydų bendruomenės surengtoje padėkos vakarienėje dalytasi jautriais prisiminimais.

Jurgita Šakienė

Šaltinis „Kauno diena“

„Tai niekur ir neik“

Vakarienėje dalyvavęs žydų gelbėtojas Vladas Palkauskas „Kauno dienai“ pasakojo, kad su geto žydais susipažino, kai šiuos vokiečiai atvežė dirbti į karjerą, prie kurio gyveno jo šeima. „Jonavos gatvėje priešais Eigulių kapines tada buvo karjeras. Buvau dvylikos metų. Mama susitarė su sargybiniu, kad vieną žydų leistų pas mus. Jis man pasiuvo kostiumą iš senų drabužių“, – į prisiminimus leidosi V. Palkauskas. Dažnai ir kiti kaliniai ateidavo pas šią šeimą maisto produktų.

Prisiminimai: V. Palkauskas, kurio šeima slėpė žydus, sugebėjo išlaikyti svarbią paslaptį / Regimanto Zakšensko nuotr.

„Paskui siuvėjas dingo – pabėgo iš geto. Nežinojome, kur jis yra ir kas jam nutiko. Tačiau 1944 m. pavasarį atėjo pas mus ir paprašė pagalbos. Tėvui sako: Kazimierai, daugiau neturiu kur eiti. Tėvas sako: tai niekur ir neik, lik. Pas mus gyveno nuo kovo iki liepos. Slėpėme jį ant ūkinio pastato aukšto. Daug bendravome su juo. Aš ten irgi miegodavau“, – kalbėjo pašnekovas.

Tėvas buvo prigrasinęs neprasitarti apie svečią. Draugams – nė žodžio. „Niekam nesakiau, bet draugai įtarė. Pavyzdžiui, kai eidavome į sodą, prisikišdavau daug obuolių – ir jam parnešdavau. Draugai klausdavo, ko tiek daug obuolių man reikia. Sakydavau, kol užmiegu, pakramtau“, – iš savo pasiteisinimų juokėsi V. Palkauskas. Vyras sakė, kad tada negalvojo, kuo viskas gali baigtis jam, šeimai.

Su gelbėtu žydu šeima palaikė ryšį ir tada, kai šis ištrūko į JAV. Iš jo sulaukdavo ir laiškų, ir siuntinių.

Įsiminė bandelės

Tėvams skirtą Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių už tai, kad vokiečių okupacijos metais gelbėjo žydus, kadaise atsiėmusi kaunietė Aldona Stasiūnaitytė-Kvietkauskienė gerai atsimena, kaip pas juos apie trejus metus glaudėsi žydai. Jie pas mus atbėgo naktį iš geto. Pasibeldė į duris, tėvai priėmė.

„Jie pas mus atbėgo naktį iš geto. Pasibeldė į duris, tėvai priėmė. Gyvenome už Jurbarko, prie pat miško. Paskui jiems iškasė bunkerį. Iš pradžių atėjo trys, paskui dar daugiau. Dešimt tikrai buvo. Vakare pas mus jie ateidavo kepti bandelių. Užmaišydavo tešlą, dėdavo į vandenį pavirti, o paskui pašaudavo į krosnį. Ryte tėvai, pamelžę karvę, pieną pirma jiems nešdavo“, – kalbėjo A. Kvietkauskienė, kuri tada buvo dar vaikas.

Itin įsiminė atvejis, kai žydai buvo slepiami ant klėties ir atėjo vokiečiai. Jie apačioje klėtyje prausėsi, valgė, o iš viršaus per plyšius juos stebėjo baimės sukaustytos akys.

Istorija: kai tėvai globojo žydus, A. Kvietkauskienė dar buvo vaikas / Regimanto Zakšensko nuotr.

Palaiko ryšį

Renginyje apsilankęs Kauno Kazio Griniaus progimnazijos direktorius Stanislovas Šimanauskas – Lietuvos prezidento Kazio Griniaus, kuriam suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, giminaitis. Lietuvos politikas, gydytojas, švietėjas, visuomenės sveikatos aktyvistas, knygnešys, kartu su žmona Kristina rizikuodami savo gyvybe gelbėjo žydus.

K. Grinius yra S. Šimanausko močiutės Onos Griniūtės-Bacevičienės brolis. „Savo namuose vokiečių okupacijos metais jie porą metų slėpė jaunuolį ir kitus žydų tautybės žmones. Šis jaunuolis, Dmitrijus Gelpernas, išliko gyvas, tapo profesoriumi ir pats kreipėsi, kad Griniams būtų suteiktas Pasaulio tautų teisuolių vardas“, – pasakojo S. Šimanauskas, palaikąs ryšį su D. Gelperno, kuris jau miręs, sūnumi Borisu. Tai, kad Griniai slėpė žydus, žinojo dar būdamas vaikas. Močiutė papasakojo. Kai gimė S. Šimanauskas, K. Grinius jau buvo miręs.

Pradėta minėti

Tarp pakviestų gelbėtojų ar jų atstovų buvo ir Tito Masiulio mama Vitalija Krivickienė, kurios tėvai Bronė ir Adomas Gecevičiai išgelbėjo iš Vilijampolės geto dvejų metukų žydaitę.

Tarp vakarienės dalyvių buvo ir Juozas Straupis su anūke Monika Straupyte. J. Straupis buvo vos ketverių, kai jo tėvai Bronislava ir Juozas, kuriems vėliau suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai, išgelbėjo 24 žmones. Pas save namuose priglaudė septynis, kitus padėjo apgyvendinti pas kaimynus. Rūpintis jais padėjo ir kunigai, bendruomenė.

Prie vaišių stalo restorane „Višta puode“ iš viso susėdo kelios dešimtys žmonių. Menine programa pasirūpino sopranas Agnė Stančikaitė, akordeonininkas Raimonds Ungurs ir muzikantai Michailas Bolšunas ir Michailas Javičius.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas pasidžiaugė, kad šiemet Lietuvoje pradėta oficialiai minėti Lietuvos žydų gelbėtojų diena (kovo 15 d.). Ji įtraukta į Atmintinų dienų sąrašą. Tą pačią dieną minima ir Pasaulio tautų teisuolių diena.

Padėka: Kauno žydų bendruomenės pirmininkas G. Žakas vėl subūrė žydus, jų gelbėtojus ir pastarųjų artimuosius / Regimanto Zakšensko nuotr.

Pasaulio tautų teisuolio garbės vardą Izraelio valstybė suteikia kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems Holokausto aukas. Lietuvoje Pasaulio tautų teisuolio vardą turi 925 žmonės, pasaulyje daugiau tokį statusą turinčių asmenų yra tik Nyderlanduose.

Renginio akimirkos – nuotraukų galerijoje.