Istorinė atmintis – tai ne tik įvykiai, žmonių pasakojimai, bet ir kultūros paveldas. Jis primena, kuo gyveno praeities kartos, kas joms buvo svarbu. Todėl ypatingai džiugu, kai miestuose, kuriuose kažkada gyveno gausios žydų bendruomenės, naujam gyvenimui prikeliamas jų palikimas.
Šiandien Kupiškyje Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein ir JAV amabasadorius Robertas S. Gilchristas aplankė po šešerių metų rekonstrukcijos darbų duris atvėrusią senąją sinagogą, kurioje įsikūrusi miesto viešoji biblioteka.
Renginio akimirka / LŽB nuotr.
„Iki Antrojo pasaulinio karo Kupiškyje gyveno gausi žydų bendruomenė. Deja, ji beveik visa buvo nacių ir vietos kolaborantų išžudyta. Teisinga, kad bent po aštuoniasdešimties metų jų istorija vėl prisimenama, o čia užsukusiems arba net pro šalį einantiems kupiškėnams šis pastatas primins apie didžiulį žydų indėlį šios bendruomenės klestėjimui“, – kalbėjo F. Kukliansky.
Renginio akimirkos / LŽB nuotr.
Atgimusi istorija
Kupiškio kraštui žydiškoji praeitis paliko ryškų pėdsaką. Šiame mieste žydų bendruomenė pradėjo kurtis apie XVII a. Tai patvirtina tuometinio vyskupo Mikolajaus Paco 1682 m. išduotas leidimas statyti sinagogą. 1897 m. Kupiškyje gyveno 2661 žydas arba 71 procentas visų (3742) miestelio gyventojų.
Tarpukariu Kupiškyje veikė trys sinagogos. Jos sudarė pusiau uždarą kiemą – šiaurinėje pusėje stovėjo Didžioji sinagoga, lygiagrečiai jai – pietinė arba Mažoji sinagoga, o vakarų pusėje – chasidų maldos namai.
Šiuo metu išlikusios dvi: Didžioji ir chasidų sinagogos. Didžioji sinagoga buvo ne tik maldos, bet ir bendruomenės susirinkimų, Toros studijų vieta. Nepaisant visų negandų sinagoga veikė iki pat tragiškų vokiečių okupacijos metų.
Nuo 1950 m. sinagogoje veikia Kupiškio viešoji biblioteka. Šiemet baigėsi šešerius metus trukę pastato rekonstrukcijos darbai.
Tik pravėrus bibliotekos duris galime išvysti istorinę atminimo lentą, kurioje – Kupiškyje žuvusių žydų vardai, o virš jų jautri citata: „Aš suteiksiu jiems amžiną vardą, jie nebus užmiršti“ Izaijas 56:5.
Renginio akimirka / LŽB nuotr.