Kontaktinė informacija
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas, tel. 8686 54585 el. paštaskzb@pub.vdu.lt.
Kauno žydų bendruomenės veikla
Kauno žydų bendruomenės Sukot šventėŠiuo metu Kauno žydų bendruomenė vienija daugiau kaip 400 žmonių. Bendruomenė vykdo aktyvią veiklą:
• Organizuoja judėjiškas šventes, mini žydų tautai reikšmingas datas.
• Rūpinasi žydų tautai nusipelniusių asmenų ir vietų atminimo įamžinimu.
• Vykdo kultūros programas: lanko spektaklius, filmus, koncertus, muziejus, parodas.
• Pagerbia žmones, kurie išliko po Holokausto, ir teikia patalpas jų veiklai.
• Padeda Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacijai suteikdama jai patalpas.
• Padeda Kauno žydų hasidų religinės bendruomenės nariams organizuoti pamaldas Sinagogoje, suteikia patalpas, apmoka išlaidas.
• Tvarko veikiančias žydų kapines Aleksote, senųjų žydų kapinių Raudondvario plente teritoriją, prižiūri žymių žydų kapus.
• Lanko Kauno rajono senųjų žydų kapinių ir Holokausto vietas, teikia apie jas informaciją.
• Nuolat dalyvauja teismuose sprendžiant žydų teisinius ginčus.
• Formuoja teigiamą tautos, bendruomenės ir jiems nusipelniusių žmonių įvaizdį spaudoje, televizijoje ir kitoje viešoje erdvėje.
• Pagyvenusiems žmonėms organizuoja jidiš kalbos kursus.
• Teikia ir skirsto labdarą: pinigus, paslaugas ir materialines vertybes žydams ir žydų gelbėtojams.
• Lanko ligonis ir senolius žydus ir žydų gelbėtojus.
• Ieško naujų žydų gelbėtojų, geto ir Holokausto kalinių ir galimų žydų bendruomenės narių.
• Pagerbia žydų gelbėtojus ir Pasaulio Tautų Teisuolius, kurie Antrojo pasaulinio karo metu kovojo antihitlerinės koalicijos pusėje.
KAUNO ŽYDŲ ISTORIJA
Nuo XVII a. iki XX a. pr.
Lyginant su kitais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestais, Kaune dėl draudimo žydai pradėjo kurtis vėlai – iki XVII a. vidurio jie tik epizodiškai pasirodydavo kaip muitinės žmonės, nes miesto pirklių bendruomenė saugojo ekonominį monopolį.
Vilijampolės sinagogaKaune žydų ėmė gausėti XVII a. pabaigoje, tačiau iki XVIII a. vidurio jie buvo pavaldūs Gardino Kahalui. Ilgainiui, dėl prastėjančių miesto valdžios ir žydų santykių 1727 m. Kauno miestas asesorių teismas iškėlė žydams bylą, pagal kurio priimtą nuosprendį žydai turėjo išsikraustyti iš miesto, todėl didelė dalis jų iš centro persikėlė į Vilijampolės (Slabados) miestelį. Tik gerokai vėliau, apie 1858 m. žydams buvo leista gyventi visame mieste. Tuomet Kaune pradėtos statyti sinagogos ir kiti bendruomenės visuomeniniai objektai. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje žydai valdė beveik visą prekybą ir didelę dalį amatų: jiems priklausė 12 tekstilės įmonių, buvo įsteigti didžiausi Kauno kojinių fabrikai „Kotton“ ir „Silva“, įkurtos muilo, draudimo, statybos, inžinerijos, projektavimo kompanijas, bendru kapitalu Kaune pastatyta didelė gumos dirbinių įmones „Guma“ ir „Inkaras“. XIX a. – XX a. pr. Kaunas tapo visos gubernijos žydų kultūriniu ir religiniu centru: jie aktyviai dalyvavo miesto politiniame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime, čia veikė mokyklos, gimnazijos, ligoninės, vaikų namai, senelių priglauda.
Antrasis pasaulinis karas
Iki Antrojo pasaulinio karo žydai buvo neatsiejama Kauno miesto dalis. Situacija kardinaliai pasikeitė 1941 m. birželio ir liepos mėnesiais, kai prasidėjo pirmosios masinės žudynės – per šiuos du mėnesius buvo sušaudyta apie 10 tūkst. žydų. 1941 m. liepos 10 d., Kauno komendanto Jurgio Bobelio įsakymu žydams buvo liepta iki rugpjūčio 15 d. išsikraustyti į Vilijampolės getą. Vienu metu čia gyveno per 30 000 žmonių, geto savivaldoje buvo finansų, sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos ir kiti skyriai, taip pat policija. Netrukus prasidėjo masinės žudynės, vadintos akcijomis. Pirmoji akcija buvo rugpjūčio 2 d., kai IV forte nužudyti 203 žydai. Inteligentų akcija buvo rugpjūčio 9 d., IV forte nužudant 534 žydus. Rugsėjo 26 d. sudeginta geto ligoninė, o IV forte sušaudyti ligoniai ir įtariami užsikrėtę infekcinėmis ligomis (viso 1608 žydai). Spalio 4 d. neva dėl pasikėsinimo į vokiečių sargybinį IX forte sušaudyta 1845 žydai (Ketvirtoji akcija). Didžioji akcija įvyko spalio 29 dieną: atrinkti geto gyventojai nuvežti į IX fortą ir sušaudyti belaisvių iškastuose grioviuose. Pirmiausia buvo metami vaikai, paskui varomos sušaudyti nurengtos moterys, o po jų ir vyrai. Viso žuvo 9200 žydų. Lapkričio 25 ir lapkričio 29 d. IX forte dar sušaudyta 4934 Vokietijos ir Austrijos žydų.
Getui kuriantis 1941 m. rugpjūtį Persikėlimo komitetas atgabeno į getą daugiau kaip 100 tūkst. knygų iš įvairių viešųjų ir privačių žydų bibliotekų.1943 m. rudenį Vilijampolės getas buvo paverstas koncentracijos stovykla. Jame dar gyveno 8000 žmonių. 1944 m. kovo 26 d. Kauno gete buvo masiškai atimami vaikai. Kitą dieną jie buvo sušaudyti su senoliais IX forte. Kauno geto istorija baigėsi 1944 m. liepos 8 d. išplukdyta 1200, liepos 10 d. – dar 900 žydų. Liepos 12 d. Gestapas ėmė padeginėti geto namus, o išbėgančius žmones šaudyti. 2000 pasislėpusių žydų žuvo, kitus vokiečiai išvežė į Dachau ir Štuthofo koncentracijos stovyklas. Iš geto teliko vien griuvėsiai, nes pasitraukdami naciai viską sprogdino ir degino.