Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dalyvavo minėjime
Lietuvos Respublikos Seime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms
atminti bei Atminimo valandoje prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo.
LŽB Pirmininkė Faina Kukliansky teigė:

„Lietuvos žydai patyrė ne tik Holokausto tragediją, bet ir sovietinio režimo represijas. Sistema siekė susidoroti su žydų tautine dvasia ir vertybėmis. Būdų tam pasiekti buvo įvairiausių – tiek jau paminėti trėmimai, visuomeninio bei asmeninio nacionalizacijos bei represijos, dėl jidiš rašmenų susprogdintas Panerių paminklas, nacionalizuotos sinagogos bei uždarytas Yivo institutas. Milžiniškas smūgis žydų bendruomenei suduotas sovietizuojant švietimo sistemą: uždraudžiant privačias ir bendruomenines mokyklas. Dalis žydų mokyklų buvo panaikintos, o likusios paverstos valstybinėmis, kuriose neliko hebrajų kalbos dėstymo, sunaikintos ilgai kurtos ir puoselėtos tradicinės tautinės – žydiškos – programos. Vietoje jų įvesti tokie nauji dalykai kaip
privalomas rusų kalbos bei SSRS konstitucijos dėstymas. Tikslas buvo aiškus – ištrinti bei
pakeisti žydų tautos identitetą. Tad kalbėdami apie šias siaubingas birželio dienas, mes
kalbame apie Lietuvos piliečių – kokios tautybės jie bebūtų – tragediją.“

Birželio 14-18 dienos Lietuvoje žymi ypatingo žiaurumo istorinį etapą, sunaikinusį daugelio
Lietuvos žmonių – lietuvių, žydų, lenkų bei rusų gyvenimus. Nors įprastai galvojama, kad
tremtys palietė tik lietuvių tautą, bet 1941 metais daugiau nei trys tūkstančiai iš
represuotųjų buvo Lietuvos žydai. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė drauge su visais
Lietuvos žmonėmis kasmet mini šių tragiškų įvykių metines ir niekada nepamirš skausmų,
kurias Lietuvai atnešė šios siaubingos birželio dienos.