Atidžiai perskaičius Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbą, minint Antrojo pasaulinio karo (Rusijos istorikai vadina jį Didžiuoju tėvynės karu) pabaigos jubiliejų, tampa dar aiškiau, kodėl šis režimas liko vienišas šioje šventėje – neatvažiavo pergalės sąjungininkų lyderiai iš Vakarų.
Visoje kalboje, kuri baigiasi riksmu „Ura“ („valio“ lietuviškai) nėra žodžio „Holokaustas“, nėra žodžio „žydai“.
Pirmą kartą per daugelį dešimtmečių Vakarai ir net buvusios kolonijos suprato, kad metas parodyti Kremliui tikrą tiesą: pretenzijos į „pergalės prieš nacizmą“ monopolį nėra pagrįstos. Ir Kremlius logiškai suklupo, nepaisant visos savo pompastikos. Politinės argumentacijos logika yra negailestinga.
Negalima vienu metu kovoti prieš „žydobanderovcus“ Ukrainoje ir minėti Holokausto aukų. Neišeina per savo propagandinius buldogus rėkti pasauliui apie pasaulinį žydų plutokratų sąmokslą ir tuo pačiu nuoširdžiai prisiminti svarbiausias karo aukas.