“Baltoji rožė“ buvo vienintelė stambi pasipriešinimo grupė, veikusi nacistinės Vokietijos universitetuose. Dabar daugelyje šalių ‚‚Baltoji rožė“ yra laisvo mąstymo ir narsos simbolis.

    Parodą organizavo Friedrch Ebert fondas, Baltosios rožės fondas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Parodos iškilmingame atidaryme dalyvavo LŽB pirmininkė F.Kukliansky, Friedricho Eberto fondo koordinatorius Verneris Reichmanas, Vokietijos ambasados atstovas Peteris Ziegleris, Baltosios rožės fondo atstovas generolas Vinfridas Vogelis.

   ,,LAISVĖ“. Šis žodis buvo užrašytas ant universiteto ir kitų visuomeninių pastatų Miuncheno sienų. 1943 m. vasario pradžia. Pralaimėtas Stalingrado mūšis paskatino Miuncheno studentus, pavadinusius savo grupę ,,Baltąja rože“, rengti pavojingas viešąsias akcijas.

   Nuo 1942m. birželio jie Vokietijos miestuose platino skrajutes, kuriose ragino priešintis nacionalsocializmui.Cituodami Schillerį ir Goethe jie smerkė vokiečių kultūros išdavimą, nusikaltimus savo ir kitų šalių tautoms.

    ,,Baltoji rožė“ gimė iš asmeninės draugystės, subūrusios bendraminčius. Christophas Probstas ir  Alexanderis Schmorellis buvo mokyklos draugai. Su Williu Grafu ir Hansu Scholliu jie susitiko Miuncheno universitete, kur 1941-1942 m. studijavo mediciną.Platindami skrajutes jaunuoliai ragino netikėti nacionalsocialistų propaganda. Jie nenuleido rankų, stangdamiesi skleisti informaciją apie Hitlerio siekius ir konclageriuose vykdomas žmogžudystes bei žiaurų žydų žudymą, apie nacionalsocialistų diktatūros baisumus.

Nuotraukose parodos atidarymas LŽB atidarymas