Interviu Jeruzalės dienai su Izraelio Ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja yra Adi Cohen-Hazanov.
Gegužės 9-ąją dieną Izraelis švenčia Jeruzalės dieną Yom Yerushalayim. Papasakokite plačiau apie šią dieną ir jos reikšmę.
Iki Izraelio valstybės įkūrimo Jeruzalė turėjo skirtingus valdovus, tačiau tai visada buvo žydų tautos maldos ir tapatybės dalis. Mes visada vadinome Jeruzalę savo amžinąja sostine.
Visos pasaulio sinagogos pastatytos taip, kad maldos būtų nukreiptos link Jeruzalės, o per dvi svarbiausias mūsų šventes – Pesachą ir Yom Kipurą – linkime vienas kitam kitais metais susitikti Jeruzalėje. Šiandien Jeruzalė minima ir mūsų himne: „Siono ir Jeruzalės žemė“ (hebrajų kalba Sionas vartojamas kaip Jeruzalės miesto ir visos Izraelio žemės sinonimas).
1967-ųjų metų birželio 27-ą dieną Izraelis laimėjo Šešių dienų karą ir atgavo savo istorinę sostinę – Jeruzalę, kuri vėliau šalies Parlamento buvo pripažinta oficialia Izraelio sostine. Praėjus dvidešimčiai metų, 1998-ųjų metų Iyar mėnesio 28-ą dieną Yom Yerusjalayim buvo paskelbta valstybine švente.
Ši diena simbolizuoja unikalų, tūkstančius metų siekiantį istorinį ryšį tarp miesto ir žydų tautos. Jeruzalės atgavimas reiškė grįžusią laisvę vėl melstis prie Vakarų sienos. Kotelis (Vakarų siena hebrajų kalba) yra vienintelės šventyklos liekanos ir yra laikomas viena švenčiausių vietų žydų tautai. Čia ne tik meldžiamasi, bet taip pat tarp sienos akmenų dažnai dedami rašteliai su didžiausiais troškimais. Dėl šios priežasties mes ją dar vadiname Raudų siena.
Ši siena taip pat yra vaizduojama ir miesto herbe. Ant užpakalinių kojų stovintis liūtas yra matomas Vakarinės sienos mūro fone, o iš šonų – taiką simbolizuojančios alyvų šakelės. Liūtas taip pat buvo ir Judo genties simbolis. Ši gentis vėliau įkūrė Judo karalystę su sostine Jeruzale.
Kaip žmonės švenčia šią dieną?
Malda yra labai svarbus šios dienos akcentas. Žmonės, atvykę iš visos šalies, keliauja prie Vakarinės sienos melstis. Mieste taip pat būna rengiamos ceremonijos, kuriose dalyvauja Ministras Pirmininkas, kiti ministrai. Labai svarbi šią dieną rengiama nacionalinė atminimo ceremonija. Nuo 2003-ųjų metų mes prisimename Etiopijos žydų bendruomenę, pėsčiomis kirtusią Šiaurės Afriką, kad pasiektų Izraelį. Taip pat pagerbiame visus žuvusiuosius šiame ilgame ir sunkiame kelyje.
Mieste šią dieną organizuojamas įspūdingas tradicinis paradas, kasmet pritraukiantis daugybę žmonių iš visos šalies. Įsivaizduokite Izraelio vėliavų jūrą, aplinkui jus unikalias tradicines ir modernias dainas dainuojančius žmones, pro senovinius vartus keliaujančius link Vakarinės sienos.
Šiemet, dėka itin sėkmingos vakcinacijos kampanijos, Yom Yerushalyiam vėl bus švenčiama taip, kaip įprasta.
Kokia Jeruzalė yra šiandien?
Aš pati gimiau ir užaugau Jeruzalėje. Šis miestas, galima sakyti, suformavo mane kaip asmenybę. Prisimenu save vaikystėje, vaikštinėjančią senoviniais miesto keliais, sniegą, kuris yra išskirtinis Jeruzalės bruožas, Mahne-Yehuda turgų, dainas ir sinagogas, tačiau taip pat prisimenu ir kaustančią baimę, kadangi užaugau Antrosios intifados metu.
Šiandien Jeruzalė – unikali vieta. Greičiausiai kiekvienas pasaulio žmogus atrastų gilesnį ryšį su šiuo miestu: galbūt dėl išpažįstamos religijos, istorijos, o gal dėl Jeruzalės gamtos ir architektūros. Turbūt ši nepaprasta miesto savybė ir yra priežastis to, kad Jeruzalė tampa įvairių kontraversijų objektu.
Jeruzalė – tai miestas su daugybe veidų ir nepaprastai turtingu kutūriniu gyvenimu. Ar žinojote, kad žydai šiam miestui turi net 70 vardų? Tarp jų – Dievo miestas (šis pavadinimas randamas ir Biblijoje), Pasaulio bamba, Dovydo miestas, Tėvų miestas, Sionas, Teisingumo miestas ir daugybė kitų. Jeruzalė yra tarsi Izraelio mikrokosmosas. Šis miestas – tarsi moderni kultūrų ir žmonių mozaika. Čia susiduria sena ir nauja, klesti unikali ir inovatyvi virtuvė. Tai miestas vaikams ir senjorams, menininkams ir piligrimams. Šiemet mes nusprendėme papasakoti šią unikalią miesto istoriją: Vilniuje, bendradarbiaudami su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi planuojame modernios Jeruzalės fotografijų parodą, perteiksiančią miesto spalvingumą ir įvairovę.
Svarbu pabrėžti, kad šis miestas yra reikšmingas tiek kikščionims, tiek žydams, tiek musulmonams. Tarp pastarųjų dviejų bendruomenių yra susiformavusi labai subtili pusiausvyra. Ji yra tokia subtili, kad nenorint jos pažeisti labai svarbu išsaugoti tarpusavio pagarbą. Dėl didelio politinio ir religinio jautrumo Jeruzalės miestiečiai palaiko šią pusiausvyra norėdami pagarbiai ir taikiai sugyventi vieni šalia kitų. Deja, pasitaiko atvejų, kai viena iš pusių ją pažeidžia. Tuomet tarpusavio skirtumai prasiveržia labai destruktyviu būdu.
Vilnius dar yra žinomas kaip Šiaurės Jeruzalė. Ką jums reiškia šis pavadinimas?
Vilniaus žydų bendruomenė buvo viena iš įtakingiausių visame pasaulyje. Tai buvo viena iš pirmųjų vietų Europoje, kur karalius vietos žydų bendruomenei suteikė teises. Daugybė išsilavinusių žydų iš visos Europos atvykdavo mokytis Lietuvos ješivose. Tokiu būdu Lietuva tapo religinių studijų centru. Nemažai religinių lyderių gimė ar atvyko gyventi į Vilnių, žinomiausias jų –Vilniaus Gaonas. Jo darbai dar ir šiandien yra ypač reikšmingi religinėms bendruomenėms. Iki Izraelio atsiradimo Lietuva buvo ir politinių sionistinių judėjimų lopšys.
Deja, Holokausto metais 95% žydų bendruomenės buvo nužudyta, o daugybė senovinių, nepaprastai gražių sinagogų – sunaikinta. Labai gaila, bet Holokausto metu buvo prarasta beveik visa gyva ir turtinga senovės žydų istorija ir kultūra.
Šiandien, nors Lietuvos žydų bendruomenė yra kur kas mažesnė, nei kadaise, jie gali didžiuotis tęsdami šios garbingos bendruomenės istoriją ir toliau kūrendami Šiaurės Jeruzalės ugnį.
Pristatome: Jeruzalės nuotraukų galerija