Eidama 93-iuosius mirė Irena Veisaitė, bet jos pasakyti žodžiai knygos pavadinime: ,,Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ skamba dar stipriau. Irena Veisaitė – neeilinė asmenybė išgyvenusi kelias epochas, anot jos dabar ,,meilės ir keršto nebuvimo dar yra labai mažai – kalbėdami ieškome kaltės ir tiesos“.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė  ir Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjunga dėl netekties reiškia nuoširdžią užuojautą dukrai, anūkams ir visiems artimiesiems.

Profesorė Irena Veisaitė per savo Vakarų literatūros paskaitas studentams įdiegė gilius ir esminius Vakarų minties suvokimo pamatus. Germanistė, teatrologė, ilgametė Atviros Lietuvos fondo pirmininkė. Jos gyvenimo istorija, aprėpė keturias, labai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą. Ji išgyveno ir Lietuvos žydų pasaulio dingimą. I. Veisaitė gimė žydų šeimoje 1928-aisiais Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais ji buvo kalinama Kauno gete, ją nuo Holokausto išgelbėjo ir paslėpė lietuviai draugai.

Motinos netektis, gyvenimas Kauno gete, pabėgimas į Vilnių ir prieglobstis naujos šeimos namuose – tiek sudėtingų išbandymų I. Veisaitei teko dar nesulaukus penkiolikos. I.Veisaitės biografija tiesiog prisodrinta iššūkių, ribinių patirčių ir įstabių susitikimų.

Veisaitės veikla yra įvertinta ne vienu valstybiniu apdovanojimo – jai skirti ketvirtojo laipsnio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas, Barboros Radvilaitės ir Gėtės medaliai. Nepaisant to, kad I. Veisaitei kaip niekam kitam Lietuvoje tinka apibūdinimas „istorinė asmenybė“. Šiemet jai taip pat įteiktas Vokietijos apdovanojimas – ordino Už nuopelnus Didysis kryžius.

Ji dirbo įvairių  nevyriausybinių organizacijų valdybose, buvo UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto narė.

Netekome vieno iš šviesiausių Lietuvos žmonių.