Д. Кишиневский, “Экспресс-неделя” (Литва)
Vertimas

Izraelio ambasadorius Yossy Levy yra nepaprasta asmenybė. 80-ųjų pabaigoje jis tarnavo žvalgyboje, vėliau atsidavė diplomatijai. Be to, jis yra populiarus rašytojas, už savo knygas gavo  daugybę apdovanojimų, jos išverstos į keliolika kalbų, įskaitant lietuvių.

Pokalbyje su „Express savaitės“ korespondentu diplomatinės atstovybės vadovas kalbėjo apie tai, kaip vystosi dvišalis bendradarbiavimas, ką jis mano apie istorinės atminties politiką, prieštaringus „herojus“, Holokaustą ir tragišką Lietuvos žydų likimą karo metu.

– Kaip paprastai prabėga Izraelio valstybės ambasadoriaus Lietuvoje darbo diena?

Mes turime suplanuotą įvykių dienotvarkę, tačiau yra ir kažkas skubaus … Paprastai darbo dieną pradedu su antru puodeliu kavos. Pirmą išgeriu ryte, tada ateinu į ambasadą ir visiems darbuotojams kalbu apie gerus dalykus. Paprastai einu nuo durų prie durų ir pasveikinu visus diplomatinės atstovybės darbuotojus. Po to pradedu skaityti el. pašto žinutes, pereinu prie dienos planų, kurie netoleruoja atidėliojimo, taip pat peržvelgiu  svarbiausius įvykius ir tuos, kurie įvyko ar turėtų įvykti Lietuvoje ir Izraelyje, atnaujinimus. Tai užtrunka sąlyginai pirmąjį pusvalandį.

Įprasta dienotvarkė apima daug sričių: kiekvieną dieną vyksta įvairūs susitikimai, telefono skambučiai, konsultacijos su kitais ambasadoriais. Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su Amerikos diplomatinės misijos vadovu Robertu Gilchristu, su kolegomis iš Vokietijos, Nyderlandų, Lenkijos ir kitų šalių ambasadų.

Taip pat labai glaudžiai bendraujame su Lietuvos žydų bendruomene opiais klausimais, nes turime bendras diskusijų temas. Mes kalbame vienu balsu.

– Ką šiuo metu dirbate su Lietuvos vyriausybinių agentūrų atstovais?

Artimiausias mūsų partneris yra Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Mes praktiškai kiekvieną dieną dirbame su jais įvairiais klausimais. Pavyzdžiui, srityse, kurios susijusios su Jungtinėmis Tautomis (JT), Europos Sąjunga (ES) ar Europos plėtra, susijusia su Izraeliu. Anądien buvau labai laimingas, kad Lietuva nusprendė pripažinti „Hezbollah“ teroristine organizacija, panašių žingsnių ėmėsi Latvija ir Estija.

Be to, mes dalijamės patirtimi ir naujausiomis žiniomis, susijusiomis su koronaviruso pandemija, ir aptariame skrydžių atnaujinimą. Mes glaudžiai bendradarbiaujame su valdžios institucijomis ir Kultūros ministerija renginiuose, skirtuose Eliyahu Ben Shlomo Zalmano 300-osioms gimimo metinėms paminėti. Kaip žinia, 2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais – tai nuostabus projektas. Lietuvos centrinis bankas netgi pristatė naują proginę kolekcinę monetą, kurios nominalas yra 10 eurų, ant kurios paviršiaus užrašai yra išgraviruoti hebrajų kalba. Tai buvo labai įdomu ir sukėlė tokį didelį ir malonų jaudulį Izraelyje, kad mūsų ministras pirmininkas net pradėjo vyriausybės sesiją padėkos žodžiais Lietuvos Respublikai.

Mes taip pat stebime ir pranešame apie tai, kas vyksta šalies viduje. Dabar buvo rinkimų laikotarpis, mes stengiamės kuo giliau suprasti detales. Mes stengiamės stiprinti dialogą su visomis ministerijomis ir skatinti kultūros projektus, kurie mums reikšmingi. Parodos, filmai – viskas svarbu.

– Kaip viskas vyksta ekonominėje sferoje, ar prekyba vyksta gerai?

Mūsų ekonominis bendradarbiavimas yra prastas. Mano nuomone, mes galėtume padaryti daug daugiau. Mes esame geri draugai tarptautinėje arenoje, tarp Lietuvos ir Izraelio visiškai nėra politinių problemų. Lietuva priklauso transatlantinei bendruomenei ir Europos Sąjungai. Nors nesame Europos bendruomenės dalis, Izraelis tikrai priklauso valstybėms, turinčioms tą patį mąstymo būdą, protu esame Vakarų pasaulio dalis. Mokslo ir kultūros klausimais esame labai arti Europos, didžioji dalis mūsų šeimų yra europietiškos, nors mano šaknys slypi rytuose – mama yra iš Irano, o tėvas – iš Afganistano.

Izraelis ir Lietuva yra dvi jaunos valstybės, kurių pagrindiniai gamtos ištekliai ir sostinė yra žmonės ir gyvas protas. Izraelis yra startuolių, aukštųjų technologijų ir rafinuotos ekonomikos kraštas. Tą patį galima pasakyti ir apie Lietuvą šiandien, Vilnius yra antra Europos fintech pramonės sostinė po Londono. Lietuva yra auganti ekonomika. Mes esame mažos šalys, kurios turėtų glaudžiau bendradarbiauti ekonominėje srityje. Šiandien mūsų apyvarta siekia apie 105 mln. USD per metus, o tai nėra daug. Šie skaičiai neapima prekybos ir bendradarbiavimo duomenų, kurie kelia saugumo problemas, tačiau prekyba vis tiek galėjo būti didesnė.

Į Lietuvą eksportuojame chemijos produktus, kosmetiką, įvairius mašinų ir optinius instrumentus. Savo ruožtu mes importuojame gyvulius, maistą, medieną, medieną, baldus ir vaistus. Bet, kaip sakiau, turime bendradarbiauti daug aktyviau ir galime tai pasiekti.

Tai yra vienas iš svarbiausių mano, kaip ambasadoriaus, prioritetų.

Be to, ypatingą dėmesį skiriame turizmui. Skaičiai kasmet auga, tačiau koronavirusas nutraukė šį procesą. Tikiuosi, kad kai ši liga išnyks, grįšime prie laipsniško bendradarbiavimo. Tiek Lietuva, tiek Izraelis yra puikios kelionių kryptys. Izraeliečiaiai stebisi jūsų šalies grožybėmis – gamta, ežerais, žaluma, turtingiausiu žydų paveldu, vietos gyventojų geranoriškumu ir į Izraelį atvykusiais lietuviais, savo ruožtu, mėgaujančiais paplūdimiais, puikia infrastruktūra, senovės kultūros objektais, Jeruzale, jūra ir tikra laisvės ir pliuralizmo atmosfera. tokia reta Viduriniuose Rytuose.

– Praeityje minėjote, kad Lietuva ir Izraelis bendradarbiauja nacionalinio saugumo klausimais. Ar gaunate prašymų pagerinti dvišalę partnerystę gynybos srityje ir plėtoti tam tikrus karinius projektus?

Žinoma, mes turime tam tikrų planų, bet kol kas negaliu apie tai viešai kalbėti.

– Pone ambasadoriau, jūsų nuomone, tarp Lietuvos ir Izraelio nėra politinių problemų, bet aš iš pirmų lūpų žinau, kad jūs gana aštriai reaguojate į viešus antisemitizmo ir vandalizmo veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos žydų bendruomenę. Mes kalbame apie paminklų, svastikų ir nacių simbolių, periodiškai pasirodančių ant bendruomenių ir sinagogų sienų, išniekinimą … Ar jus tenkina tai, kaip į tai reaguoja policija ir pareigūnai?

Manau, kad policija reaguoja labai tiksliai ir greitai, daro viską, kad sugautų vandalus. Tuo pačiu suprantu, kad daugeliu atvejų yra labai sunku sekti nusikaltėlių pėdsakais, nes vaizdo stebėjimo kameros ne visur įrengtos. Aš tikiu nuoširdžiais teisėsaugos pareigūnų ketinimais nuslopinti ir nubausti tokių veiksmų organizatorius. Kartu esu patenkintas, kad Lietuvoje nėra tiek daug panašių incidentų, lyginant su kitomis šalimis, tačiau tuo pačiu visada pabrėžiu, kad net vieno atvejo jau yra per daug. Lietuvoje, kur žiauriausiu būdu buvo nužudyta 95% žydų gyventojų, svastikoms ir priešiškiems pareiškimams prieš žydus neturėtų būti vietos. Lietuva privalo pirmoji pasmerkti tokius veiksmus, ir aš džiaugiuosi, kad jūsų vyriausybė ir policija mus girdi.

– Kaip vertinate parlamentinės istorinės atminties ir kovos už laisvę komisijos vadovo Arūno Gumuliausko pasiūlymą dėl būtinybės įteisinti formuluotę, kad „Lietuva ir Lietuvos žmonės nedalyvavo Holokauste“?

Šis klausimas buvo plačiai aptariamas ir neliko nepastebėtas Izraelio spaudoje. Žinoma, būdamas ambasadoriumi, turiu pasakyti, kad gerbiu kiekvieno pavaduotojo nuomonę, Lietuva yra draugiška šalis, turinti teisę savarankiškai formuluoti poziciją, tačiau noriu pabrėžti, kad šalys, kuriose įteisintas panašus požiūris, patiria tam tikrų sunkumų. Pirmiausia su savimi – pati visuomenė susiduria su sunkumais.

Šis klausimas yra labai sunkus, bet asmeniškai aš pasakyčiau trumpai: Lietuvos žmonės nėra atsakingi už Holokaustą, tačiau tuo pačiu metu Lietuvoje buvo daug žmonių, kurie bendradarbiavo su velniu.

Buvo tokių, kurie tarnavo ir padėjo hitlerininkams naciams, buvo ir tokių, kurie nužudė savo žydus ir bendrapiliečius. Tai labai sunkus faktas, tačiau jis išlieka faktu. Turime apie juos kalbėti sąžiningai, nebandydami nuslėpti nepatogios tiesos. Tikimės, kad visi į tragiškus mūsų praeities puslapius pažvelgs išplėstomis akimis.

Kita vertus, svarbu pasakyti, kad nemalonių puslapių nereikėtų paversti kultu. Turime perskaityti šią knygą, turime žinoti jos turinį, nevartyti tragiškų puslapių, mes turime juos įsiminti. 1941 m. praėjo, šiandien yra 2020 m. pabaiga. Nuo tų įvykių praėjo beveik 80 metų.

Tačiau aš dar kartą pabrėžiu, kad kai kalbame apie Holokaustą, negali būti vietos pagražinimui. Esame įpareigoti blaiviai stebėti ir įvertinti žudikų ir nacių bendradarbių veiklą. Jei Lietuva to nepadarys, bus blogiau, visų pirma, patiems lietuviams kaip tautai.

Būtent dėl ​​šios priežasties, mano manymu, aptariant to paties Jono Noreikos asmenybę, kuris sutiko pasirašyti nacių įsakymus dėl geto įkūrimo ir žydų turto konfiskavimo, kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų savęs paklausti, ar jam reikia tokių herojų?

Žinoma, mes, diplomatinės atstovybės atstovai, nesiruošiame elgtis teisėjais, nenorime ir negalime diktuoti savo požiūrio, tačiau mums žudynių ir daugumos Lietuvos žydų tautybės gyventojų naikinimo klausimas nėra akademinis klausimas. Tai yra kažkas daugiau, tai svarbu, tai kančia visai tautai ir Izraelio valstybei.

Turime prisiminti Holokaustą, turime šviesti jaunus žmones, pasakodami jiems, kas ir kodėl nutiko, kad ateityje išvengtume tragedijų. Norint sukurti tikrai šviesią ateitį, kurioje mūsų vaikai jaustųsi gerai ir saugiai, to negalima nutylėti.

Lietuva ir Izraelis yra draugai, tačiau draugai turi būti sąžiningi iki galo. Matau ir žinau, kad praeities klausimai dažnai kai kuriuos lietuvius erzina, žmonės tai priima ir suvokia kaip kažką asmeniško, tačiau nemalonių dalykų ir sunkių akimirkų pasakymas jokiu būdu nesumažina fakto, kad Lietuva yra nuostabi ir labai sėkminga šalis. Sąžiningas pasakojimas apie istoriją nėra priežastis įžeisti. Be to, juk siekiama nuoširdaus ir kilnaus tikslo – kurti patikimus ir ilgalaikius valstybių tarpusavio santykius.

– Kalbėdamas apie užsienio politiką, jūs jau minėjote, kad Izraelis palaiko tvirtus sąjunginius ryšius su JAV, tačiau tuo pačiu metu jums pavyksta palaikyti gerus santykius su Rusija. Papasakokit, kaip tai įmanoma, turint omenyje, kad Lietuvos rytinė kaimynė kelią įtampą.

Manau, kad kiekviena šalis turėtų kiek įmanoma siekti dialogo su bet kuria kita valstybe – su tais, kurie geba kalbėti. Mes kalbamės su visais, išskyrus Iraną, kuris atvirai skelbia, kad Izraelis turi būti sunaikintas, taip pat naudojant atomines bombas. Mums tiesiogiai gresia branduoliniai ginklai. Taigi nėra prasmės vesti dialogą su tokios valstybės subjektu, kol nepasikeis jo politika.

Rusija yra labai svarbi – ji yra supervalstybė. Pastaraisiais metais ji taip pat tapo mūsų kaimyne, ji jau yra Artimuosiuose Rytuose, ir mes neturime pagrindo su ja nekalbėti. Kalbėdami apie bendradarbiavimą ir koordinavimą, mes bendraujame visais lygmenimis. Kaip galite įsivaizduoti, negaliu kalbėti apie šių klausimų specifiką su spauda, ​​nes mes kalbame apie mūsų saugumą ir globalius iššūkius. Paminėsiu tik du žodžius – Sirija ir Iranas. Jie kelia grėsmę, ir mes apie tai kalbamės su Rusija, kuri yra nauja jėga šiame regione.

Nematau jokių prieštaravimų tame, kad mes palaikome puikius santykius su Vašingtonu ir tuo pačiu palaikome gerus ryšius ir konstruktyvų dialogą su Maskva. Tai normalu.

JAV yra mūsų strateginis ir istorinis partneris. Mes palaikome puikius santykius su amerikiečiais, nepaisant to, kuri administracija yra Baltuosiuose rūmuose ir kuri partija dominuoja Kongrese. Beje, šis solidarumas ir proamerikietiška pozicija suartina Lietuvą ir Izraelį.

– Izraelis yra labai saulėta ir šilta šalis, o Lietuvoje didžiąją metų dalį debesuota ir gana vėsu. Ar pripratote prie gyvenimo Lietuvos sostinėje, ar jūsų vaikai gerai žinojo apie persikėlimą į Šiaurės Jeruzalę?

Kaskart vis labiau įsimyliu Vilnių. Kai atvykau čia, tai man tapo nauja kryptimi. Prieš tai buvau ambasadorius Serbijoje ir Juodkalnijoje, labai myliu tas vietas. Iki šiol palaikau glaudžius ryšius su serbų draugais. Be to, laikas nuo laiko per „WhatsApp“ bendrauju su prezidentu Aleksandaru Vučičiumi, nors mano darbas ten ir baigėsi. Prieš tai dirbau Varšuvoje, esu artimas pačiai Lenkijai, nes mano gyvenimo draugas gimė šioje šalyje, o mūsų vaikai kalba lenkiškai. Prieš tai tarnavau Vokietijoje. Kitaip tariant, Europa ilgą laiką buvo mano darbo platforma.

Lietuva yra žavi vieta. Čia sutinku nuostabių žmonių, šie metai tapo ypatingi, nes, kaip jau minėta, 2020-ieji buvo paskelbti Vilniaus Gaono metais. Įvykių grandinė, kolekcinių monetų išleidimas Lietuvos centriniame banke – visa tai labai jaudina. Asmeniškai aš nežinau panašių pavyzdžių kitose šalyse. Mes turime daug draugų Europoje, tačiau Lietuva tapo pirmąja valstybe, pagerbusia tokį mąstytojo atminimą ir išskirtinį dvasinį ortodoksų žydų autoritetą.

Neįmanoma nepaminėti, kad Lietuva turi gražią gamtą. Iš prigimties esu labai romantiškas, todėl draugams siunčiu daugybę Lietuvos peizažų fotografijų, kalbėdamas apie tai, kokia tai graži šalis. Labai liūdna, kad dėl koronaviruso jie dar negali čia atvykti, jie turi tenkintis šiuolaikinėmis technologijomis.

Kaip jau sakiau anksčiau, jūsų pagrindinė sostinė yra žmonės. Atvirumas, draugiškumas ir mandagumas yra lietuviškos savybės, kurias atradau pats. Tai graži Lietuva, kurią myliu. Tai šalis, kurią noriu matyti. Šalis atvirų žmonių, kurie žino apie savo sunkią praeitį ir drąsiai žvelgia į ateitį.