Pagerbti Holokausto aukas į Žagarę atvyko Matthias Sonn – Vokietijos ambasadorius Lietuvoje. Izraelio ambasadorius Yossy Levy, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Šiaulių žydų bendruomenės Šiaulių žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis, kurio šaknys yra Žagarėje, Dmitrijaus Naryškino parke sušaudytos buvo jo močiutės pusseserės, kiti giminaičiai,
Tuomet 1941m. aikštėje buvo duotas signalas ir vokiečių kareiviai kartu su Lietuvos ir Latvijos policininkais šauna kulkosvaidžio šūvį į badaujančias moteris, vyrus ir vaikus.
Aikštėje buvo nužudyta maždaug aštuoni šimtai nelaimingųjų, kurie nuo to laiko pasiliko tokie, kokie buvo. Kūdikių galvos buvo daužomos į sienas ir medžių kamienus.
Tie, kas išgyveno šaudymus, buvo varomi žygiuoti į mišką, kur į duobes buvo įmesta dar 3000 moterų, vyrų ir vaikų. Būtent ten apkasuose, kur šiandien auga žali krūmai.
15-metė žydė mergaitė išgyveno žudynes aikštėje, ją paslėpė ir išgelbėjo lietuvių šeima. Tos mergaitės anūkė dabar yra Lietuvos švietimo viceministrė, nuostabioji Kornelija Tiesnesytė, kurios dalyvavimas ceremonijose buvo ypač reikšmingas. Visi stovėjo kartu vėjuotoje aikštėje, priešais duobę, lietuviai ir žydai, žydų bendruomenės pirmininkė ir Vokietijos ir Izraelio ambasadorius, kartu nulenkė galvas.
1941m. Žagarės gete buvo apgyvendinti ne tik miesto, bet ir aplinkinių vietovių – Linkuvos, Pašvitinio, Žeimelio ir kitų – žydai. Žagarės Naryškino parke Šoa nusinešė apie 3000 gyvybių, o Vilkiaušio miške buvo sušaudyta apie 500 Žagarės ir aplinkinių vietovių žydų. Slaptuose Reicho dokumentuose – SS – Standartenfuhrer Jager raporte užfiksuota, kad 1941 m. spalio 2d. Žagarėje jau buvo suimti 2236 žydai, iš jų – 633 vyrai, 1107 moterys ir 496 vaikai, o kilęs maištas buvo numalšintas nušovus 150 žydų iš karto. Šiandien Naryšino parke stovi genocido aukoms skirtas paminklas.
Žagarės miestelis gali pasigirti išlikusiu žydų paveldo objektais ir reiškiama pagarba žydų istorijos atminimui. Miestelyje – ant individualių namų vietine iniciatyva ir gyventojų sutikimu buvo iškabintos lentelės, primenančios apie tuose namuose iki Holokausto gyvenusias žydų šeimas.
Iki šių dienų geriausiai išliko Naujosios Žagarės turgaus aikštės užstatymas ir joje buvę XIX a. pab. žydų pastatai. Turgaus aikštėje ir aplinkinėse gatvėse iki pat Antrojo pasaulinio karo žydai turėjo įvairių prekių krautuvėles ir amatininkų dirbtuves. Čia veikė keli žydų laikomi užvažiuojamieji namai, kepykla, savo paslaugas siūlė fotografai ir kirpėjai.