Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Kauno choralinė sinagoga
„Kiekvienas pastatas turi savo likimą, kaip ir žmogus“, – įsitikinusi Kaune gyvenanti žydų kultūros tyrinėtoja ir gidė Asia Gutermanaitė. Nuo likimo, kuris buvo skirtas, kai kurių Kaune buvusių žydų pastatų neapsaugojo net mūras.
Kokie tai pastatai, kas juose veikia dabar? Apie tai kviečiame skaityti šiame straipsnyje. Pirmąją teksto dalį galite perskaityti paspaudę nuorodą – murinis-zydu-paveldas-lietuvoje-i-skirtingi-pastatu-likimai-582-1323178
Kūrėsi vėlai, bet pastatė daug
Skirtingai nei kitose Lietuvos vietose, Kaune žydai pradėjo kurtis vėlai. Žinios apie pirmuosius jų pastatus siekia XIX a. vid. – tuo metu Rusijos caro valdžia leido žydams laisvai gyventi ir statytis namus Kauno mieste.
Vos per vieną amžių čia buvo pastatyta daugybė sinagogų ir visuomeninės paskirties bei privačių pastatų. Didžiausias proveržis įvyko tarpukariu – tuo metu išsilavinę žydai (inžinieriai, technikai, architektai ir kt.) Kaune statė ne tik daug žydų bendruomenei skirtų pastatų, bet ir tokius iki šių dienų išlikusius ir žinomus objektus kaip Karininkų ramovę bei Kauno sporto halę.
Abiejų objektų idėjos autorius – inžinierius Anatolijus Rozenbliumas (1902–1973). Pagyrų Kauno sporto halei negailėjo ir čia apsilankęs tuometinis FIFA atstovas.
Kaip savo knygoje apie žydų indėlį į Kauno tarpukario architektūrą rašo Jolita Kančienė, išskirtinio sporto objekto projektas buvo parengtas per pusantro mėnesio, detalūs brėžiniai rengiami jau statybų metu.
O pati halė, kurioje tilpo 11 000 žiūrovų (3500 sėdimų vietų), buvo pastatyta per pusmetį. Pagyrų Kauno sporto halei negailėjo prieš Europos čempionatą salę apžiūrėjęs tuometis FIFA generalinis sekretorius Williamas Jonesas. Pirmosios varžybos halėje įvyko 1937 m.
Stanislovo Lukošiaus. Kauno miesto muziejaus fondų nuotr./Kauno sporto halė. 1962 m.
Žydiškasis Kaunas: kai kurie pastatai išliko tik nuotraukose
Tiek žydams Kaune priklausiusių, tiek jų statytų mūrinių pastatų likimas skirtingas. Kai kuriuos, deja, išvysti jau galima tik atvirukuose ir knygose. „Kiekvienas pastatas turi savo likimą, kaip ir žmogus“, – įsitikinusi Kaune gyvenanti žydų kultūros tyrinėtoja ir gidė Asia Gutermanaitė. Nuo likimo, kuris buvo skirtas, kai kurių Kaune buvusių žydų pastatų neapsaugojo net mūras. Iki šių dienų mieste išliko tik 8 mūrinės sinagogos ir vos viena jų – E.Ožeškienės g. esanti Kauno choralinė sinagoga – toliau veikia: čia meldžiasi Kauno žydų bendruomenė.
Kokį išskirtinį žydų pastatą paaukojo kurdami T.Ivanausko muziejų?
Sinagogos – ne vieninteliai išlikę žydų paveldo pastatai Kaune. Vis dėlto beveik visi jie iš esmės pasikeitę. Tiesa, įdomu tai, jog nemaža dalis toliau vykdo tokią veiklą, kokia juose buvo ir anksčiau, pvz., Kauno J.Naujalio muzikos mokykla, kurioje veikė 1931 m. atidaryta viena iš Kauno žydų gimnazijų.
Dar vienu novatorišku sprendimu pasižymi kitas Kaune išlikęs žydų bendruomenei priklausęs pastatas – tai A.Poškos g./I.Kanto g. kampe 1927–1928 m. pastatyti žydų sveikatos namai. „Tai buvo vienas pirmųjų pastatų Lietuvoje plokščiu stogu. Mūsų kraštams tokia statyba nebuvo būdinga. Tais laikais tai buvo novatoriška“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./VDU menų fakultetas
Kauniečiams turbūt žinomiausias žydiškas pastatas, be Kauno choralinės sinagogos, yra iki šiol „geresnių laikų“ laukiantis A.Jakšto g./Dvaro g. stovintis buvusios žydų ligoninės pastatas. Anuomet Bikur cholim (liet. „Lankyk ligonius“) vadinta ligoninė buvo pastatyta ant jau minėtam M.Kadisonui priklausančio sklypo. Nors pastatas išlikęs, tačiau jau daugelį metų jis vadinamas Kauno vaiduokliu. Pastato savininkai – privati įmonė – niekaip neranda sprendimo, ką su juo daryti.
