Turiu nuoširdžiai prisipažinti, kad ši diena yra laimingiausia mano viso kūrybinio gyvenimo akimirka.
Lietuvos nacionalinė premija vainikuoja mano ilgamečio kūryinbio darbo pastangas – pastangas prikelti iš užmaršties mano tėvynainius, kurie tapo nuožmios ir kartais sąmoningos neapykantos aukomis tik todėl, kad buvo žydai.
Mano kūrybinės pastangos būtų nuėję perniek, jei jos nebūtų paremtos atmintimi – ne selektyvine atmintimi, ne ta, kuri privalo įsiteikti kuriai nors ideologijai, o ta, kuri atitinka istorinę tiesą.
Mano sagos apie litvakus nebūtų buvę, jei ne mano visų romanų bendraautorius, kurio nėra mano knygų viršeliuose. Visomis mano pergalėmis, visais džiaugsmais aš privalau dalytis su juo kaip su broliu – po lygiai. Nekamuosiu Jūsų spelionėmis. Tas bendraautorius visada buvo vienas – Lietuva.