Panevėžio žydų vidurinė mokykla, nors ir neilgai veikusi, suvaidino nemažą vaidmenį. Ypač ja džiaugėsi neturtingi žydai. Jų vaikai turėjo galimybę siekti vidurinio mokslo.
1925 metais vasario 1 dieną ši mokykla atidaryta Panevėžyje. Mokslas prasidėjo vasario 8 dieną. Mokykla iš pradžių dirbo žydų pradžios mokyklos Nr.1 patalpose Laisvės aikštė Nr.40, o vėliau pradžios mokyklos Nr.9 patalpose Ramygalos gatvė Nr.40. Pamokos vyko po pietų, nes iki pietų mokėsi pradinių skyrių mokiniai. Joje buvo dėstoma jidiš kalba. Apie šios mokyklos veiklą yra gana nedaug istorinės medžiagos. Pirmuoju mokyklos direktoriumi buvo paskirtas Peisachas Šimšelevičius. Ji išlaikoma žydų švietimo draugijos lėšomis.
Steigimui leidimas buvo gautas Lietuvos švietimo ministerijoje. Mokestis į metus nustatytas 90 litų vienam mokiniui, bet daug mokinių buvo atleista nuo tokio mokesčio. Čia daugiausiai mokėsi neturtingų žydų vaikai. Kaip speciali dėstymo disciplina buvo įvesta buhalterija. Žydų vaikų tarpe buhalterija buvo laikoma labai svarbia disciplina. 1925-26 metais I ir II klasėse mokėsi 24 berniukai ir 34 mergaitės. Dirbo 8 mokytojai.
Mokykla, palyginus su mieste veikusiomis žydų gimnazijomis, buvo gan nedidelė. Buvo dėstoma tikyba, lietuvių kalba, žydų kalba, aritmetika, geografija, istorija, gamtos mokslai, piešimas, dailyraštis ir darbai. 1926-27 metais vyresnėse klasėse dar prisidėdavo fizika, buhalterija ir vokiečių kalba. 1927 metais vasario 1 dieną laikinai eiti mokyklos direktoriaus pareigas paskirtas Aleksandras Edelšteinas. Jam dar reikėjo įrodyti, kad turi reikalingą mokslo cenzą. 1928 metais spalio 1 dieną mokyklos direktoriumi paskiriamas Aleksandras Edelšteinas. Jam išvykus į užsienį 1929 metais spalio 10 dieną direktore paskirta Chana Chigeraitė.
Panevėžio žydų vidurinėje mokykloje ji dirbo nuo 1928 metų gruodžio 1 dienos. Direktore ji dirbo iki mokyklos uždarymo. Ši mokykla veikė Panevėžyje keliose skirtingose vietose. Švietimo ministro įsakymu 1935 metais liepos 10 dieną mokykla uždaroma. 1934-35 metais mokykloje buvo tik dvi klasės. Dalis neturtingų žydų nesugebėjo mokėti už mokslą.
Kartais mokyklai buvo prikišama dėl per žemo dėstymo lygio ir dėl kai kurių mokinių drausmės problemų. 1935 metais Lietuvoje buvo uždaryta nemažai mokyklų. Ši 10 metų veikusi vidurinė mokykla ypač pasitarnavo ugdant neturtingų žydų vaikus. Kai kuriems žydams buvo per brangu buvo leisti savo vaikus į veikusias žydų gimnazijas.
Fotonuotraukose:
Nr.1. Žydų vidurinės mokyklos mokiniai 1930 m.
Nr.2. Žydų vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimas.
Nuotraukos iš M. Dirsės kolekcijos.