Lietuvos žydų bendruomenėje (LŽB) spalio 24 d. įvyko diskusija dėl žydiškojo paveldo perspektyvos 2020 metais, apie svarbiausius tikslus ir uždavinius Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų kontekste. Diskusijoje pagrindinis dėmesys skirtas Vilniaus Didžiosios sinagogos paveldo išsaugojimui.
Susitikime dalyvavo LŽB bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, bendruomenės nariai, JAV ambasados Lietuvoje patarėja politikos ir ekonomikos klausimais Shai Moore ir LŽB paveldosaugos grupės užsienio ekspertai: Lyudmila Sholokhova (YIVO, JAV), Assumpcio Hosta (AEPJ, Ispanija), Sergey Kravtsov (Hebrew University of Jerusalem, Izraelis).
Žydų paveldas yra svarbus ne tik žydams, jis svarbus Lietuvos valstybei, aktualus visiems, kam rūpi paveldo klausimai, – priminė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky. Daugelį metų diskutuojama apie Vilniaus Didžiosios sinagogos paveldo išsaugojimą, apie LŽB vaidmenį šiame procese, ką daryti su sinagogos vietoje stovinčiu vaikų darželio pastatu, po kuriuo archeologai rado sinagogos likučius. Šiemet vasarą atkastas įspūdingas radinys – sinagogos bima. Ne viskas paprasta šioje buvusios sinagogos vietoje. Šiemet darželio pastatas, kurį ketinta griauti, išnuomotas dvejiems metams kelioms organizacijoms. Ne paslaptis, kad egzistuoja ir komerciniai interesai panaudoti šią ypatingą vietą.
Vilniuje nėra paprasta surasti ekspertų, paklausti patarimo, kaip įprasminti Didžiosios sinagogos atminimą, todėl tarptautinės paveldo ekspertų grupės atvykimas į Vilnių, gilinimasis į svarbią žydų paveldo problemą, dalyvavimas surengtuose LŽB posėdžiuose, nuomonių išklausymas ir aptarimas – svarbus įvykis.
Vilniaus Didžioji sinagoga yra ne tik Lietuvos, bet ir Rytų Europos žydų simbolis. Ji yra prioritetinis paveldo objektas, – gaila, kad nėra proveržio kultūros bendruomenėje šiuo klausimu,- kalbėjo diskusijoje dalyvavusi Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorinių tyrimų skyriaus vedėja Neringa Latvytė-Gustaitienė.
Pasak LŽB narės, architektės, dizainerės Viktorijos Sideraitės Alon, tris dienas posėdžiavusi Vilniuje paveldosaugos ekspertų grupė dar kartą prabrėžė išvadas, kad Didžioji sinagoga yra labai svarbus pasaulio civilizacijos paminklas, susijęs su Vilniaus Gaono asmenybės reikšme.
Diskusijoje ne kartą kilo ir kitas reikšmingas klausimas, koks mūsų kartos santykis su praeitimi ir kokia atsakomybė tenka, galvojant apie palikimą anūkų kartai.
Profesorė Rita Šerpytytė, Vilniaus universiteto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros vedėja pabrėžė, kad žydų paveldas yra svarbus pasaulio intelektualams, kuriems ne tas pats, kas Europoje su juo daroma. Holokaustas sunaikino žydus, o išlikęs jų istorijos paveldas, niekada nebebus, koks jis buvo iki Holokausto. Todėl pati LŽB turi nuspręsti, kaip istorinė, religinė atmintis turi būti išsaugota, kalbėjo prof. R. Šerpytytė.
Istorikas Ilja Lempertas mano, kad keliami klausimai dėl Didžiosios sinagogos išsaugojimo rodo, jog verčiau saugoti, kas yra išlikę, ateityje anūkai nuspręs, ar reikalingas dalinis, ar visas atstatymas. Tikras stebuklas, kad prieš kelis dešimtmečius pastatytas darželis ant sinagogos pamatų nesugadino išlikusių pamatų.
Ilgametė Vilniaus Gaono žydų muziejaus darbuotoja Irina Guzenberg, parašiusi ne vieną knygą apie žydų istoriją ir svarbias žydiškojo Vilniaus vietas mano, kad turime saugoti, kas liko, o jei jau norima, ką nors atstatyti, tai pagal esančius dokumentus ji siūlo atstatyti buvusį Gaono namą.
15 metų tęsiasi svarstymai, ar reikia atstatyti Didžiąją Vilniaus sinagogą. Dauguma mano, kad atstatymas neturėtų prasmės, nes iki Holokausto buvusioje garsiojoje sinagogoje nebūtų kam melstis. Išlaikyti vertėtų, kas yra išlikę, pagal paveldo ekspertų rekomendacijas.
Pasak F. Kukliansky nuo 2002m. Seimo priimto nutarimo dėl geto fragmentų atstatymo praėjo 18 metų. Jį laikas keisti.
Kartu su ekspertais buvo nagrinėjami Panerių masinio žudymo aikštelės įrengimo plėtra, Užupio žydų kapinių išsaugojimas ir kiti klausimai. Panerių masinių žudynių vietos memorialo tvarkymas ir lankytojų centro poreikis. Užupio žydų kapinių išsaugojimas ir kiti klausimai. Paveldo ekspertų vizito ir pasitarimų rezultatai padės geriau pasirengti 2020 m. – Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams.
