kaunas.kasvyksta.lt

Važiuojant Kauno Vilijampolės rajonu neįmanoma nepastebėti spalvingo, žaižaruojančio namo, kuriame atsispindi saulė ir automobilių šviesos. Vilijampolėje pristatytas kauniečio menininko Vytenio Jako projektas „Degantys akmenys“ prie buvusių 1941-1944 metais Kauno geto vartų rinkosi svečiai, prisiminta šios vietos istorija. Renginyje dalyvavo Kauno žydų bendruomenė ir jos pirmininkas Gercas Žakas, “Kaunas Europos sostinė 2022“ ambasadorė Bella Shirin. Į pristatymą atvyko Izraelio ambasadorius Amir Maimon.

„Šiame rajone gyveno apie 40 tūkstančių žydų – vaikų, moterų ir vyrų. Kiekvienam iš jų buvo skirta gyvenamoji erdvė, užimanti ne daugiau kaip 3 kv. metrus. Teritorija aptverta spygliais. Žmonės dieną ir naktį čia gyveno didžiulėje baimėje, kad juos išveš į mirtį, todėl būstai atrodė esantys nesaugūs. Tačiau, nepaisant nieko, čia vyko gyvenimas – nors buvo negalima, gimdavo vaikai, žmonės švęsdavo žydų tautai svarbų Šabatą. Reikia prisiminti ir tai, kas buvo gera, bet neužmiršti ir sunkumų, su kuriais teko susidurti. Tačiau žydų tauta šiandien gyvuos šiose šviesiose pastato spalvose“, – įkvepiančius žodžius stovėdamas prie meno projekto Vilijampolėje kalbėjo Izraelio ambasadorius.

Apleistas statinys A. Kriščiukaičio ir Ariogalos gatvių sankirtoje, kuriame anksčiau veikė vokiečių komendantūra, stūksantis už minėto obelisko, ir neretai jį užgošdavęs, atgimė naujai.  Niūrus jo fasadas dabar ryškus ir šviečia iš tolo ne tik dieną, bet ir naktį. Šitaip įprasmindamas Kauno ryšio su žydų tauta tęstinumą.

Kūrinio autorius menininkas V. Jakas sako, kad „dabar šioje teritorijoje gyvenusių žydų nebėra, jie nužudyti, bet šviesios spalvos tarsi liudininkės to, kad kadaise ir čia vyko gyvenimas“. Pasak V. Jako, veidrodžių šukės, kuriomis dekoruotas pastato fasadas, metaforiškai simbolizuoja sudužusius gyvenimus. Tokią idėją, sako menininkas, padiktavo grindinys, ant kurio stovi Kauno geto vartus žymintis nedidelis paminklas, todėl nutarta grindinio motyvą atkartoti ir statinio sienose.

Kauno gete hebrajų kalbos buvo slapta mokomi vaikai, sukurtas netgi orkestras. Liepos pabaigoje koncerte Izraelyje bus autentiškai atkurti Kaune tuomet grojusio geto orkestro kūriniai“, – apie planus kalbėjo kaunietė Bella Shirin.

„Įdomu į pastatą pažvelgti vakare, naktį, kai gatve važiuoja daugybė automobilių, pastatas dega tarsi briliantas. Jis atrodo įspūdingai bet kuriuo paros metu. Būtų gerai, jei žmonės jį matydami prisimintų laiką, kai dėl tragedijos Kaunas prarado kultūrinį, istorinį žydų tautos paveldą.

Prie „Degančių akmenų“ atsiradimo prisidėjo kūrybines jėgas suvieniję „Kiemo galerijos“ menininkų bendruomenės nariai: Justas Ivanauskas, Saulė Juzelėnienė ir kiti.

Sekmadienį pristatant meno kūrinį ceremoniją vedė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas G. Žakas. Tarp susirinkusiųjų buvo galima išvysti ir išgirsti getą išgyvenusią Fruma Kučinskienę. Taip pat Dobrę Rozenbergienę, Judita Mackevičienę, Julianą Zarchy bei Kaunas 2022 „Atminties biuro“ kuratorę Daivą Citvarienę, Virginiją Vitkienę ir kitus.

Daugiau Justo Ivanausko nuotraukų iš Degančių aklmenų  projekto pristatymo