Dėkojame kadenciją baigiančiai Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorei Dianai Varnaitei

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) ta proga ne tik reiškia padėką Dianai Varnaitei už žydų paveldo saugojimą Lietuvoje, bet ir su rūpesčiu svarsto, kas pakeis šią profesionalią vadovę, protingą, įžvalgią ir vertinančią paveldą kaip reikšmingą palikimą ateities kartoms.

Nuo 2013 m. Fainai Kukliansky tapus LŽB pirmininke, bendruomenė ypatingai daug dėmesio skiria Lietuvos žydų paveldo išsaugojimui. Didžiąja dalimi dėl KPD direktorės Dianos Varnaitės asmeninio dėmesio žydų paveldas tapo ir KPD bei visos šalies paveldosaugos vienu iš prioritetų. Žydų istorija Lietuvoje prasidėjo beveik prieš 700 metų, ne visos vertybės išliko, bet kas liko, reikalauja skubių gelbėjimo darbų, nes yra valstybės ir žmonių vertybės, kurios traukia viso pasaulio žmones.

Lietuvos žydų paveldas – tai reliktai kultūrinio kraštovaizdžio, kurį šimtmečiais kūrė bendruomenė, kažkada siekusi ketvirtį milijono gyventojų, pasklidusių po beveik visus šiandieninius Lietuvos miestus ir miestelius. Tai – beveik 200 kapinių, daugiau nei 200 žudynių vietų – masinių kapaviečių, virš 40 kultūros vertybėmis paskelbtų sinagogų.

Žiežmariuose 2013 – sprendžiant dėl medinės sinagogos išsaugojimo (šiandien jau baigti KPD ir Kaišiadorių raj. sav. lėšomis vykdyti išorės tvarkybos darbai, rengiamas vidaus tvarkybos darbų projektas, pastatas pritaikomas lankymui

Holokaustą pergyvenusi šiandieninė Lietuvos žydų bendruomenė niekaip nebūtų pajėgi viena be valdžios ir savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir aktyvių žmonių prižiūrėti bei išsaugoti tai, kas skurta per šimtmečius ir kas pasklidę plačiai po visą šalį. Todėl ačiū valstybės ir vietos valdžios institucijoms, visų pirma – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir asmeniškai, dabar jau buvusiai, departamento direktorei Dianai Varnaitei, kad supranta ir padeda suprasti kitiems, kad Lietuvos žydų istorinės kapinės, masinės kapavietės, sinagogos ir kiti kultūros paminklai yra ne tik mūsų žydų, bet ir visos Lietuvos paveldas.

Vyriausybės 2018 balandį patvirtintose kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gairėse planuojama decentralizuoti Kultūros paveldo departamentą, dabar vienose rankose sutelkiantį visas su paveldu susijusias funkcijas.

KPD direktorės Dianos Varnaitės teigimu, dabartiniais ministerijos parengtais paveldo reformos metmenimis „einama link sistemos griovimo, o to pasekmė gali būti ir paveldo griovimas. Panašu, kad nugali bolševikinis mąstymas, kad viską sugriausime ir pastatysime iš naujo“. Šie D.Varnaitės žodžiai neramina ir LŽB.

Pakruojyje 2017 – atidarant EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų bei LR lėšomis atrestauruotą Pakruojo medinę sinagogą.

Lietuva kartu su kitomis Europos šalimis pritarė XXI a. Kultūros paveldo strategijai, todėl siūloma įtvirtinti europietišką požiūrį, kad kultūros paveldas, būtų aktualus įvairioms ūkio ir politikos sritims ir taptų prioritetu ne vienai ar dviem ministerijoms, o visiems sektoriams, ar tai būtų Žemės ūkio, ar Švietimo ir mokslo, Susisiekimo ministerija, ir kitos, kad jos galėtų panaudoti resursus suvokdamos paveldo išsaugojimo ir atgaivinimo svarbą sutvarkymui ir panaudojimui šiandieninėms reikmėms, – aiškino D.Varnaitė.

Pastaraisiais metais atlikti svarbūs konkretūs darbai. Štai tik keletas jų:

– Lietuvoje įgyvendinti ir toliau tęsiami didžiuliai senųjų žydų kapinių restauravimo projektai Vilniuje, Kaune, Šeduvoje ir kitose vietose;

– Restauruotos Joniškio Baltoji ir Raudonoji sinagogos, Pakruojo medinė sinagoga, Kėdainių Vasarinė ir Žieminė sinagogos, Kalvarijos Žieminė sinagoga, Marijampolės sinagoga

– Pradėti ir toliau tęsiami tvarkybos darbai Vilniaus, Žiežmarių, Alytaus, Kėdainių sinagogose

– Eilę metų visoje šalyje organizuojamos Žydų kultūros dienos renginiai ir kiti KPD remiami žydų paveldo sklaidos projektai.

Puikius pokyčius pavyko pasiekti drauge su Diana Varnaite ir dabar kartu turime kuo pasidžiaugti. Pasak LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky, Žydų paveldo išsaugojimas, nors yra prioritetinis Lietuvos žydų bendruomenės klausimas, pirmiausia naudingas Lietuvai. Lietuvos miestai, kuriuose rastas santykis su žydų paveldo išsaugojimu, suteikia jų gyventojams ir svečiams galimybę pažinti dalį prarastos praeities. Geri pavyzdžiai rodo, kad investicija į paveldą atsiperka – ji naudinga tuštėjančių miestų ir miestelių socialiniam, kultūriniam ir ekonominiam gyvenimui, miestelėnų supratimui apie jų istoriją, santykį su praeitimi, užgožtų tradicijų tąsą ir ateities galimybes.

Švėkšnoje 2016 m. – sprendžiant dėl avarinės būklės sinagogos išsaugojimo (šiandien jau yra parengtas tvarkybos projektas ir pradedami KPD ir Šilutės rajono savivaldybės lėšomis finansuojami darbai)