Gegužės 30d. Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas ir Kauno žydų bendruomenė pakvietė į Lietuvos Nepriklausomybės kovose kovojusių žydų karių pagerbimo iškilmingą ceremoniją. Joje dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Amiras Maimonas, Kauno karinės įgulos dalinių vadai ir kariai, Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos žydų bendruomenės ir kitų organizacijų atstovai. Gegužės 30d. primena vieną iš pirmųjų Lietuvos kariuomenės karinės vadovybės suplanuotų karinių operacijų. 1919-ųjų gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje Lietuvos kariai, tarp jų buvo daug žydų, padedami saksų savanorių nuo bolševikų išvadavo Uteną bei perėmė iniciatyvą kovojant su Raudonąja armija.
Karių pagerbime dalyvavo LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Klaipėdos žydų benruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.
Daugiau nuotraukų.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Pilietiškumo ugdymo skyriaus vedėjas Karolis Zikaras sako, kad žydų Lietuvos karių indėlis į kovas buvo ženklus. Skaičiuojama, kad Lietuvos Nepriklausomybės kovose dalyvavo apie 3 tūkstančius žydų. Dvi dešimtys jų už išskirtinę drąsą ir pasiaukojimą kovose buvo įvertinti aukščiausiais kariniais Lietuvos valstybės apdovanojimais – Vyčio kryžiaus ordinais.„Lietuvos kariai žydai išliko neabejingi Lietuvos gerovei ir po Nepriklausomybės kovų. Jie susibūrė į „Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungą“ ir jos vardu aktyviai dalyvavo visuomeniniame tuometinės Lietuvos gyvenime. Pavyzdžiui, ši sąjunga buvo viena iš šešių organizacijų, kurios 1935 m. parengė sumanymą ir organizavo pirmąją Lietuvos kariuomenės ir visuomenės susiartinimo šventę, kuri šiandieną mums žinoma kaip Partizanų pagerbimo, Lietuvos kariuomenės ir visuomenės vienybės diena“, – pažymėjo K. Zikaras.
Iškilminga pagerbimo ceremonija vyko į Kauno senamiestyje, A. Mapu gatvėje, prie 18-uoju numeriu pažymėto pastato, kuriame 1937–1940 m. veikė „Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjunga“.
