Antroji gegužės savaitė Kaune buvo karšta ne tik dėl vasariškai kaitinančios saulės, bet ir dėl renginių bei susitikimų gausos.

Įdomių ir prasmingų įvykių virtinė prasidėjo nuo Kauno žydų bendruomenės susitikimo su svečiais iš Pietų Vokietijos, organizacijos “Denkendorfer Kries für christlich – jüdische Begegnung” (“Denkendorfo krikščionių ir žydų susitikimų bendrija”) atstovais. Delegacijos vadovai, bendrijos valdybos nariai Eva ir Otmar Vöhringer jau ne vienerius metus sukviečia savo tautiečius į tam tikra prasme piligrimines keliones, kuriose susipažįstama su Lenkija, Baltijos šalimis, aplankomos Holokausto žudynių vietos bei susitinkama su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis ir jų ainiais. Be galo svarbu paminėti šios iniciatyvos pradininką bei dvasinį įkvėpėją dr. Hartmut Metzger, kuris daugiau kaip prieš 20 metų pradėjo organizuoti šias keliones ir bendradarbiaudamas su šviesios atminties KŽB atstovu Judeliu Ronderiu inicijavo pagalbą sunkiai besiverčiantiems, II-ojo pasaulinio karo metu evakuotis turėjusiems žydams.

 

Gegužės 8 d. Kaune lankėsi ir Kauno IX forto muziejuje vykusiame minėjime dalyvavo kas du metus iš Prancūzijos į Lietuvą pagerbti žuvusiųjų artimųjų atvykstantys Deportuotųjų konvojumi Nr.73 šeimų ir draugų asociacijos nariai. Tarp šių žmonių ir Kauno žydų bendruomenės užsimezgė šilti bičiuliški santykiai, dalinamasi ne tik skaudžiais tragiškos praeities atsiminimais ir išgyvenimais, bet ir džiaugsmingomis akimirkomis.

Džiugu, kad šiais metais užsimezgė glaudesni svečių iš Prancūzijos ryšiai su LŽB atstovais Vilniuje, kad minėjime dalyvavo LŽB vykdantysis dirktorius Renaldas Vaisbrodas. Primename, kad 1944 m. gegužės 15 d. Konvojumi Nr.73 iš Drancy (Prancūzija) koncentracijos stovyklos Baltijos šalių kryptimi buvo deportuoti 878 žydai. Didesnė jų dalis buvo išlaipinti Kaune ir sušaudyti IX forte, kiti išvežti į Pravieniškių stovyklą, toliau į Estiją. Dėkojame Kauno IX forto muziejaus vadovams ir darbuotojams už geranoriškumą ir organizacinius rūpesčius.   

Gegužės 10 d. Kaune A. Mapu gatvėje esančiame V. Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje įvyko ilgai lauktas Icchoko Rudaševskio “Vilniaus geto dienoraščio” pristatymas, kuriame dalyvavo dienoraščio vertėjas iš jidiš kalbos Mindaugas Kvietkauskas, knygos iliustratorė Sigutė Clebinskaitė, LŽB vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas, pokalbį moderavo dr. Linas Venclauskas.

Vakaro svečiai labai jautriai pasakojo apie knygos kūrimo procesą, I. Rudaševskio istoriją ir likimą, pasidalijo ateities planais. Jų pasakojimas buvo ne tik įdomus, bet ir be galo emociškai paveikus, jautei, kad jie gyveno tuo, ką darė paleisdami dienoraštį į pasaulį, ir tebegyvena ta stipria emocija, kurią sukuria pats dienoraštis ir jo atsiradimo kontekstas. Po knygos pristatymo vakaro dalyviai galėjo iš arčiau susipažinti su jidiš kalba, jos abėcėle, susidėti savo vardą iš jidiš raidžių.

Dėkojame bibliotekos vedėjai Editai Šilakauskienei už dėmesį žydų kultūrai, svetingumą ir įdomių iniciatyvų generavimą,ir  Kauno miesto savivaldybės programai „Iniciatyvos Kaunui“.

Kitą dieną Kauno žydų bendruomenė paminėjo II-ojo pasaulinio karo pabaigos, pergalės prieš nacizmą metines. Į šventinę popietę buvo pakviesti KŽB nariai, kurių artimieji, vyrai, tėvai dalyvavo II-ojo pasaulinio karo kovose. Deja, bendruomenėje yra likusi gyva tik viena karo veteranė Liubov Jablonovič, kuriai dėl sveikatos būklės ir garbaus amžiaus jau sunku dalyvauti viešuose renginiuose. Šventės dalyviai aktyviai dalinosi prisiminimais ir pasakojimais, išgirstais iš kare dalyvavusių artimųjų, o muzikantai Michail Javič ir Aleksandras Rave atliko karo metų dainas, pokario laikų šlagerius.

Renginį iš dalies finansavo Geros valios fondas.