Šavuot šventė su visu savo grožiu jau stovi ant mūsų slenksčio. Ši šventė prašo iš mūsų pačio brangiausio dalyko. Žmogus turi atnešti pirmąjį derlių, taip kaip įsako mūsų šventoji Tora šią išaukštintą, Toros dovanojimo dieną, Mes stengiamės tai „pamatyti“ ir pajusti savo sieloje. Iš tikro šią dieną mes galime nusipelnyti ne tik „Dovanos“, bet ir patys dovanoti.
Parašyta: „Kai ateisi į žemę, kurią Kūrėjas duoda tau kaip palikimą, kad paveldėtum ją ir apsigyventum joje. Paimsi iš žemės pirmąjį derlių, kurį atneši iš savo žemės ir sudėsi į pintinę, nueisi į vietą, kurią išrinks Kūrėjas, kurioje bus Jo vardas“.
„Pirmasis derlius simbolizuoja „šventumo vaisius“, kuriuos žmogui skiria pats Kūrėjas. Tai lyg padėkos Kūrėjui suvokimas, lyg pasakymas: „Pirmasis derlius yra Tavo nuopelnas“. Pirmasis derlius reiškia nuostabius dalykus:
„Mano tėvas buvo „pražuvęs“ aramėjas, nusileido į Egiptą ir apsigyveno ten su negausiu būriu, kol tapo ten didele ir labai stipria tauta. Egiptiečiai elgėsi su mumis blogai, kankino, vertė sunkai dirbti. Tada kreipėmės į mūsų Kūrėją ir Kūrėjas išgirdo mūsų balsus, pamatė mūsų vargus, sunkų darbą ir priespaudą. Kūrėjas išvedė mus iš Egipto stipria ranka, ištiesta dešine, su didele baime ir ženklais. Ir atvedė į šią vietą, davė šią žemę, kur teka pienas ir medus. Todėl dabar aš atnešiau žemės pirmuosius vaisius, kuriuos man davė Kūrėjas“.
Kas gi tas aramėjas? Tai „Lavano“ aspektas žmoguje.Tačiau labai keista, kodėl šis „juodas“ (neigiamas) aspektas Toroje yra vadinamas „baltu“ (lavan – baltas)?
Yra Toros „tyrinėtojai“, pateikiantys vienokį ar kitokį sociologinį Toros aiškinimą apie kuriuos net nepadoru čia kalbėti. Tačiau bendrame fone pasakysime, kad tie „tyrinėtojai“, norėdami „pagražinti“ mūsų tėvo Jakovo įvaizdį, pasakoja apie Lavaną „baisius“ dalykus. Jie pateikia Lavaną, kaip didesnį „nusidėjėlį“ net už „faraoną“. Iš tikro Lavanas simbolizuoja „Dangaus karalystę“.
„Dangaus karalystės“ jungas gali būti „baltas“, jeigu mes „jį priimsime laisvai pasirinkdami. „Dangaus karalystė“ yra Kūrėjo noras rodyti žmogui gerumą. Tačiau, jei žmogus priims šį „gerumo jungą“ be asmeniško supratimo, šis „jungas“ taps žmogui „juodas“, o ne „baltas“. T.y., jei žmogus nesupras šio „jungo“ su šviesa, su Kūrėju, tada bus „vilčių sudužimas“. Tai reiškia, kad tada žmogus norės tik „šviesos“ (malonumo), o ne „Duodančio“ šviesą. Tačiau, jei žmogus „išvalys“ save Toros pagalba, jis pamatys, kad „Dangaus karalystės“ jungas nori ne „nubausti“, „kankinti“ ar „kenkti“ jam, bet atvirkščiai – atnešti naudą.
Kabaloje Lavanas atspindi „aukštutinį Tėvą“ (Aba), duodantį „baltą“ chochmos šviesą. Tačiau žmogaus, dvasioje „indai sudužo“, t.y. „indai“ neišlaikė šios dideles „gerumo (chochmos) šviesos“ ir „sudužo“. Todėl dabar, „pasitaisymo laikotarpiu“, Lavanas simbolizuoja „blogio instinktą“.Tačiau ateis laikas ir žmogus supras, kad visą laiką troško ir laukė šios „Lavano“ šviesos.
Žmogus sako: „Buvau aš „aramėjas“, nusileidau į Egiptą, į „nešvarumą“, tačiau ten aš buvau tik „laikinas gyventojas“. Ir pasidariau „didele tauta“, nes turėjau „didelį norą“. Tačiau šis „didelis egoistinis noras“, t.y. „egiptiečiai“ savo tuštumu ir netikrumu pradėjo mane „smaugti“. Todėl tada aš „sušukau Kūrėjui“, ir jis išvedė mane iš mano „Egipto“. Dabar, po didelių vargų, aš atėjau į šventą „žemę“, t.y. į šventą savo „norą“ (žemė – erec ir noras – racon, turi tą pačią šaknį). Ir dabar aš atnešu šios šventos žemės „vaisius“ Kūrėjui su dideliu džiaugsmu ir meile“. Kiekvienas iš mūsų per šią šventę atneškime „vaisius“ Kūrėjui. Atėjo laikas labai ilgėtis ir trokšti Kūrėjo šviesos ir Jo artumo. Tegul meilė Kūrėjui sužibės ir nušvies mūsų sielas, tada mes iš tikro gausime Kūrėjo Torą su begaline meile ir džiaugsmu.
Ravas Adamas Sinajus
Šabat Šalom ir linksmų artėjančių švenčių!