Abba Kovneris stovi Vilniaus geto kovotojų centre, kai kurie jų vėliau prisijungė prie būrio “Nakam”.
The Times of Israel, vertė Ilona Rūkienė
DB 4-asis TV kanalas rodys filmą, sakoma, seniai dingusias dokumentines juostas, kuriose pasakojama, kaip žydai kovotojai nusprendė atkeršyti už 6 milijonų žudynes.
Naujame dokumentiniame filme ketinama pasakoti apie niekada nerodytą Holokaustą išgyvenusių žydų keršto planą: po II pasaulinio karo nunuodyti šimtus tūkstančių vokiečių.
Filmas “Holokaustas: keršto sąmokslas” – apie Vilniaus geto kalinį, pasipriešinimo kovotoją ir poetą Abbą Kovnerį ir kitus kovotojus, naudojant A.Kovnerio prisiminimus, kuriuose išsamiai papasakota apie keršto planą.
Filmo juostos įrašytos 1985 m., kai Kovneris sunkiai sirgo vėžiu. Kovotojų būrys 1946 m. planavo užnuodyti vandentiekius keliuose Vokietijos miestuose, be to dar buvo antras planas – nužudyti tūkstančius SS kariškių, kuriuos amerikiečiai laikė įkalinę specialioje stovykloje.
Pasakojama, kad Kovneris atskleidė, kaip jo organizacija, pavadinta “Nakam” (hebrajų kalba – kerštas), įsiskverbė į Hamburgo, Niurnbergo, Frankfurto ir Miuncheno vandentiekius, kad arsenu užnuodytų vandenį.
Tačiau net ir tarp keršytojų buvo abejojančių, nes tokia operacija galėjo nužudyti ir nekaltus vokiečius bei pakirsti tarptautinę paramą Izraelio įkūrimui. Kai Kovneris atplaukė į Europą su nuodais, jis sukėlė Britanijos valdžios institucijų įtarimą ir buvo priverstas krovinį išmesti už borto, kad jo nespėtų suimti.
4-tojo britų TV kanalo duomenimis, juostose pasakojama, kad “būsimi Izraelio prezidentai Chaimas Weizmannas ir Efraimas Katziras buvo įtraukti į paramos keršytojams procesą.
Filmo režisierius – izraelietis Avi Merkado, prisiminimais dalijasi dar gyvi liudininkai iš buvusio būrio: Aušvicą išgyvenęs Jehuda Maimonas, Simcha Rotemas – paskutinis gyvas Varšuvos geto sukilimo dalyvis ir Hasia Warshawski, pirmą kartą ryžosi liudyti viešai,- rašoma 4-ojo TV kanalo pranešime. Nepaisant vidinio balso šauksmo, sukėlusio keršto troškimą, dauguma Holokaustą išgyvenusių buvo pernelyg iškankinti ir bejėgiai, kad sugebėtų planą rimtai apsvarstyti, ypač po to, ką patyrė sužinoję, kad 6 milijonai žydų buvo nužudyti per Antrąjį pasaulinį karą.
Daugeliui, vien sugrįžimas į gyvenimą ir naujų šeimų kūrimas, buvo pakankamas kerštas prieš nacių režimą, kuris siekė juos sunaikinti. Kitiems fizinė, kad ir pelnyta bausmė, prieštaravo žydų moralei ir tradicijoms. Dar daugiau, visa represijų samprata atrodė beprasmiška, atsižvelgiant į didžiulį genocido mastą. Tačiau maždaug 50-ties žmonių būrys, dauguma jaunų vyrų ir moterų, kurie buvo pasipriešinimo kovotojai, negalėjo leisti, kad nusikaltėliai liktų nenubausti.
Niurnbergo bylos reiškė baudžiamąjį persekiojimą nacių vadams, tačiau Holokaustą patyrę žydai teismo procese neturėjo oficialaus atstovo. Trūko teisingumo, nes didžioji nacių dauguma nėrė į pokario Vokietijos gyvenimą, kuris buvo pertvarkytas pagal amerikiečių Maršalo planą.
Nors po karo būta atskirų žydų veiksmų prieš nacių žudikus, plačiau apimančios bausmės naciai nesulaukė, todėl „Nakam“ būrys siekė keršto.
Po pirmos nesėkmės dėmesys buvo perkeltas į planą B, t.y. ribotą operaciją, kuri buvo konkrečiai nukreipta į žiauriausius nacių kaltininkus. „Nakam” nariai slaptai rado darbą kepykloje, kuri tiekė duoną kalinių stovyklai “Stalag 13 POW”, netoli Niurnbergo ir laukė galimybės pulti maždaug 50 000 įkalintų SS kariškių, kuriuos saugojo amerikiečiai.
Tačiau šis planas taip pat paslaptingai nepasisekė, nors neseniai paskelbtos detalės parodė, kad žydų kovotojai buvo sukaupę pakankamai nuodų, kad nužudytų tūkstančius vokiečių.
(Kiti keršto plano kovotojai savo prisiminimuose yra rašę, kad lageryje kalėję SS kariškiai iš tikrųjų apsinuodijo maistu, jų gyvybes išgelbėjo medikai,)
Sausio 27 d. apie keršto planą bus pasakojama 4-jame Didžiosios Britanijos kanale. Laida skirta pažymėti Tarptautinę Holokausto atminimo dieną.