2015 m. Kaune įvyko konferencija tema Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis. Šia tema pasisakė žymūs Lietuvos istorikai. Konferencijoje taip pat dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.
2017 m. lapkričio 22 dieną Panevėžyje buvo pristatyta knyga „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“. Pristatyme dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai, svečiai iš Biržų, Kupiškio, Radviliškio.
Kiekvienas iš atvykusiųjų susirinkusius konferencijos dalyvius supažindino su savo surinkta medžiaga bei tikslais, kurie ir paskatino išleisti knygą. Pagrindinė lektorių mintis – būtinybė apibendrinti žydų kultūrinio paveldo, kuris išliko iki šių dienų vietas ir jų būklę. Nepaisant, kiek žmonių lanko tas vietas per metus, jos turi būti prižiūrimos:- pasakė Zigmas Vitkus. Kauno IX forto muziejaus istorikas Marius Pečiulis papasakojo apie muziejaus darbą bei tragišką žydų istoriją Holokausto metu.
Ypatingą susidomėjimą atvykusiems sukėlė Dainiaus Noreikos pranešimas. Jis pažymėjo, kad “dalis dėl Lietuvos nepriklausomybės kovojusių 1941 m. birželio sukilimo dalyvių ir pokario (1944-1953 m.) partizanų kolaboravo su nacių režimu, kai kurie iš jų dalyvavo ir masinėse žydų žudynėse.
Tačiau Birželio sukilimas ir Partizanų karas savo esme buvo antisovietiniai, bet ne antisemitiniai reiškiniai. Nacių kolaborantai, ypač žydų žudynių vykdytojai, sudarė nedidelę dalį visų sukilėlių ir mažą dalį partizanų. Partizanų karo vyksmas, siekiai, veiksmų metodai ir pagrindiniai vadai nebuvo susiję su Holokaustu.
Tų pačių asmenų (pavyzdžiui Juozo Vyganto, Juozo Krištaponio ir kt.) dalyvavimas ir Holokauste, ir antisovietinėje kovoje atskleidžia laikmečio procesų sudėtingumą. Tai parodo, kad tam pačiam asmeniui skirtingu metu galėjo tekti ir nusikaltėlio žmoniškumui, ir laisvės kovotojo vaidmenys”,- savo pranešime pažymėjo Dainius Noreika.
Konferencija sukėlė didelį svečių ir Panevėžio miesto žydų bendruomenės narių susidomėjimą. Buvo užduota daug klausimų: venas jų – ar yra koks nors oficialus dokumentas pagal kieno nurodymą lietuviai šaudė savo bendrapiliečius žydus? Nedviprasmiškai į šį klausimą atsakė Ronaldas Račinskas:- jei nebūtų vokiečių okupacijos Lietuvoje, tai ir Holokausto nebūtų buvę. Ingrida Vilkienė išsakė savo pastebėjimus apie sunkumus, su kuriais susiduria tolerancijos būrelių pedagogai dirbdami su jaunimu. Vienas pagrindinių sunkumų – mažas finansavimas. Taip pat pasidalino savo darbine praktika tarptautinėje komisijoje, kai kiekvienais metais organizuojamos konferencijos ir susitikimai švietimo darbuotojams Holokausto tema.
Konferencijos pabaigoje Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman padėkojo konferencijos dalyviams už aktualius klausimus ir atsakymus, pedagogams, istorikams ir tolerancijos centrų vadovams už profesionalumą.
Vėliau prie puodelio arbatos diskusijos tęsėsi Panevėžio miesto žydų bendruomenės patalpose. Visiems dalyviams buvo įteiktos knygos „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ bei žemėlapiai „Lietuvos žydų gyvenami miestai ir miesteliai XIX a. pabaigoje“.
