Cornelijos Gurlitt, I pasaulinio karo metais atradusios Vilnių, kūriniai dovanojami Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui

2 0 1 4 m. s p a l i o m ė n. 3 1 d., V i l n i u s. Vokiečių dailininkės ekspresionistės Cornelijos Gurlitt (1890–1919) piešinių ir litografijų rinkinys – jau Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus dailės fonde.

Meno galerijos Vokietijoje savininkas dr. Hubertas Portzas perdavė muziejui šešiolika C. Gurlitt piešinių ir litografijų, kurių didžioji dalis datuojama 1917 metais. Pirmojo pasaulinio karo metu (1914–1918) gilias meno tradicijas puoselėjančios Gurlittų šeimos atstovė, jau 1914-aisiais užsirekomendavusi kaip puiki ekspresionistė, tapo Raudonojo Kryžiaus savanore ir dirbo gailestingąja seserimi Vilniaus Antakalnio ligoninėje, laisvalaikį skirdama kūrybai. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad 1917 metais C. Gurlitt buvo surengusi savo parodą Vilniuje. Čia ji susipažino ir su savo mylimuoju, dailės kritiku Pauliu Fechteriu, įvertinusiu ryškų jaunos menininkės talentą. Deja, vos 29-erių tesulaukusi dailininkė ekspresionistė C. Gurlitt pasitraukė iš gyvenimo, nesugebėjusi įveikti ją kamavusios egzistencinės krizės, kuri užklupo po Pirmojo pasaulinio karo stengiantis įsitvirtinti Vokietijoje kaip nepriklausomai menininkei.

Dr. H. Portzui pirmuosius nepelnytai pamirštos menininkės darbus pavyko įsigyti iš Galerie Joseph Fach Frankfurte, kur jie atkeliavo iš dailininkės mylimojo šeimos. Kitas litografijas savo kolekcijai dr. H. Portzas įsigijo iš C. Gurlitt draugų, atsiliepusių į galerininko skelbimą laikraštyje. Pats dr. H. Portzas užmirštą menininkę atrado domėdamasis XX a. pradžios Drezdeno meno istorija. Šių metų balandį jo privačioje galerijoje Kunsthaus Desiree, Hochstadte, buvo atidaryta C. Gurlitt ir jos aplinkos menininkų paroda „Laisvas kambarys Cornelijai Gurlitt, Lottei Wahlei ir Conradui Felizmulleriui“.

Pasak dr. H. Portzo, Gurlittų šeimos istorija byloja, kad didelę dalį C. Gurlitt kūrinių sunaikino jos motina, norėdama nuplauti dukters savižudybės gėdą, tačiau kita jos kūrinių dalimi rūpinosi brolis, meno istorikas Hildebrandas Gurlittas, kuris, nepaisant iš dalies žydiškų šaknų (viena jo senelių buvo žydė) buvo vienas iš keturių nacių patikėtinių, rinkęs meno vertybes planuotam įsteigti Fiurerio muziejui A. Hitlerio gimtajame Linze. H. Gurlittas, gausiai nacių finansuojamas meno vertybėms įsigyti ir taip pat konfiskuodavęs nacių vadinto „išsigimusiu menu“ (jam buvo priskiriami avangardo, žydų kūrėjų darbai) kūrinius iš Vokietijos muziejų, sugebėjo įtikinti pokario ekspertus, kad dėl žydiškos kilmės jis pats buvo persekiojamas nacių, o dauguma jo surinktų kūrinių karo metu pradingo. Tačiau H. Gurlitto sūnaus Cornelijaus, kuris gyveno kaip visiškas atsiskyrėlis, bute Miunchene prieš keletą metų surasta ir pasaulyje didžiulio atgarsio sulaukusi tūkstantinė „išsigimusio meno“ darbų kolekcija liudija ką kita. Kol kas ne visi rasti kūriniai yra paviešinti. Dr. H. Portzas turi pagrindo manyti, kad tarp dar neįvardintų meno vertybių gali būti ir Cornelijos Gurlitt darbų.

C. Gurlitt grafikos darbai muziejaus Tolerancijos centre bus pristatomi visuomenei jau šį pavasarį: parodoje bus eksponuojami dovanoti kūriniai ir kiti dailininkės darbai iš asmeninio dr. H. Portzo fondo. Jei dešimtmečius kruopščiai slėpta H. Gurlitto kolekcija pagaliau bus atverta meno pasauliui, galbūt atsiras galimybė būsimoje parodoje pristatyti ir neatrastus dailininkės kūrinius. Kaip ten bebūtų, talentingos ekspresionistės darbai palaipsniui atranda savo „kambarį“ meno istorijoje.

Fotografijos:

© Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus