2017-10-21 Kauno IV forte (Kauno miestas, Plytinės g. 15) vyko asociacijos “Kauno tvirtovė” sezoninės veiklos šventės uždarymas.Šventės metu rikiavosi asociacijos įgulos, buvo keliamos Lietuvos valstybinė, Kauno miesto bei asociacijos vėliavos. Po to prof. Jonas Vaičenonis, prof. Arimantas Dumčius, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas ir kiti švečiai tarė sveikinimo žodžius renginio organizatoriams. Kauno IV-ojo forto visuomeninis komendantas A. Steponenko pristatė istorinių nuotraukų ir kitų socialinių artefaktų parodą. Architektas- dailininkas J. Lukšė pristatė savo parodą Kauno tvirtovė piešiniuose. Prof. V. Rakutis renginio dalyvius supažindino su Kauno IV forto istoriją, pristatė kokie buvo atlikti darbai forto teritorijoje, kokie yra informaciniai stendai bei kokie galimi ateities planai. Renginio pabaigoje vyko vaišės “Tvirtovės užkandžiai” — šventės dalyviai buvo vaišinami koše ir, žolelių surinktų forto teritorijoje, arbata.
Kauno tvirtovės fortai buvo pastatyti XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, Rusijos imperijos caro Aleksandro II įsakymu. Kauno IV-asis fortas buvo pastatytas 1883–1889 m., rekonstruotas ir modernizuotas 1892–1894, 1904–1908 bei 1914 m. Netoli Kauno IV-ojo forto yra pastatytas paminklinis akmuo su įrašu: ,,ČIA IV FORTE 1941 M. NACIAI IR JŲ VIETINIAI TALKININKAI NUŽUDĖ 4000 ŽYDŲ. VIEN RUGPJŪČIO 18 D. – DAUGIAU KAIP 500 KAUNO GETO INTELIGENTŲ”.
1941 m. rugpjūčio 2 d. Kauno IV forte buvo įvykdytos pirmosios žydų žudynės. Tautos darbo apsaugos (TDA) bataliono kareiviai, iš Kauno kalėjimo, buvusio A. Mickevičiaus gatvėje, atvarė pasmerktuosius žydus į IV fortą, kur jau laukė nacių karininkai ir kareiviai. Tarp šlaitų buvo iškastas keliolikos metrų ilgio ir kelių metrų pločio griovys, prie kurio grupėmis buvo varomi ir šaudomi žmonės. Per apie dvi valandas trukusias žudynes, ir nacių bei TDA bataliono kareiviai nušovė 209 žmones: 170 Lietuvos žydų, 33 žydes, 1 JAV žydą, 1 JAV žydę ir 4 lietuvių komunistus.
1941 m. rugpjūčio 9 d. TDA 1-ojo batalijono 3-ioji kuopos kariai, iš Kauno kalėjimo A. Mickevičiaus gatvėje išvarė apie 500–600 žydų vyrų ir moterų. Forto viduje vyrai ir moterys buvo atskirti. Pirmiausia į nugaras buvo sušaudytos moterys, grupėmis atvarytos prie vienos iš karo belaisvių sovietų iškastų duobių. Vėliau prie duobių kraštų sustatyti ir sušaudyti vyrai. Sušaudžius grupę žydų, karo belaisviai juos apkasdavo žeme, tada buvo šaudoma kita grupė. Pagal K. Jėgerio ataskaitą, 1941 m. rugpjūčio 9 d. Kauno IV forte buvo nužudyti 534 žydai: 484 vyrai ir 50 moterų.
1941 m. rugpjūčio 18 d. Kauno geto žydų taryba gavo iš geto komendanto SA haupšturmfiurerio Frico Jordano įsakymą surinkti žydų vyrus inteligentus ir atvaryti prie geto vartų. Buvo surinkti 534 žydai, neva darbui Kauno miesto archyve. Visi jie tą pačią dieną buvo nuvežti į Kauno IV fortą ir sušaudyti. K. Jėgerio ataskaitoje rašoma, kad 1941 m. rugpjūčio 18 d. Kauno IV forte buvo nužudyta 1812 žmonių: 698 žydai, 402 žydės, 1 lenkė, 711 inteligentų žydų iš Kauno (Vilijampolės) geto.
1941 m. rugsėjo 26 d. nacių kareiviai ir jų talkininkai apsupo (Vilijampolėje) geto Ariogalos ir Veliuonos gatves. Mirčiai buvo atrenkami pirmiausiai seneliai, ligoniai ir moterys. Oficialus akcijos pretekstas buvo tai, kad žydai esą šovė į nacių-vokiečių policijos karininką Vilį Kozlovskį. Pagal K. Jėgerio ataskaitą, tą dieną Kauno IV forte (pagal kitus šaltinius – IX forte) buvo nužudyti 1608 žydai: 412 vyrų, 615 moterų ir 581 vaikas.
Kauno IV-ojo forto statiniuose galėtų įsikurti įvairios muziejinės erdvės tarp kurių galėtų būti ir Lietuvos piliečių žydų, kurie tapo nacių aukomis Kauno IV forte muziejinės ekspozicijos. Ačiū organizatoriams už įdomias Kauno istorijos pamokas.
R. Kaminskas
Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos informacinis biuras
