“Nebūti panašiam į juos: blogiu, žiaurumu ir netgi nė lašeliu rasizmo – štai esmė antrojo priesako, pagal kurį gyvenu, mąstau ir elgiuosi.” – sako Holokaustą išgyvenęs Jochananas Fainas.
Johanano Faino knyga „Berniukas su smuiku“ Kaune pristatyta net dvejose vietose: jaukiame, namais kvepiančiame V. Kudirkos bibliotekos Panemunės padalinyje bei labiau akademinėje, bet ne mažiau šiltoje Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos – muziejaus aplinkoje. Abiejų susitikimų su iš Kauno geto išgelbėtu smuikininku dalyvius sužavėjo autoriaus humoro jausmas, pozityvumas, humanistinės nuostatos ir puiki lietuvių kalba, o jo pasakojimas ir spaudė ašaras, ir vertė šypsotis.
Johanano Faino knyga „Berniukas su smuiku“ Kaune pristatyta net dvejose vietose: jaukiame, namais kvepiančiame V. Kudirkos bibliotekos Panemunės padalinyje bei labiau akademinėje, bet ne mažiau šiltoje Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos – muziejaus aplinkoje. Abiejų susitikimų su iš Kauno geto išgelbėtu smuikininku dalyvius sužavėjo autoriaus humoro jausmas, pozityvumas, humanistinės nuostatos ir puiki lietuvių kalba, o jo pasakojimas ir spaudė ašaras, ir vertė šypsotis.
Knygos pristatyme Prezidento V. Adamkaus bibliotekoje dalyvavo VDU Filosofijos ir socialinės kritikos katedros prof. Robertas van Vorenas, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, politologas, prof. Šarūnas Liekis, knygos vertėjai Arvydas Sabonis ir Ina Preiskel (Finkelšteinaitė), renginio moderatore maloniai sutiko pabūti žurnalistė, Prezidento V. Adamkaus bibliotekos-muziejaus valdybos pirmininkė Birutė Garbaravičienė. Į susitikimą atvyko ir J, Faino gelbėtojų Paulavičių šeimos atstovai, Kauno žydų bendruomenės nariai, buvę geto kaliniai, o patį p. Johananą kelionėje po Lietuvą visur lydėjo žmona bei sūnus ir dukra.
J. Fainas prisiminė gyvenimą gete, savo išgelbėjimo bei knygos arsiradimo istoriją, nors knyga, kaip sakė pats autorius, parašyta krauju, bet joje nėra neapykantos, keršto, puolimo. Kai kurie bičiuliai, perskaitę knygą, net savotiškai priekaištavo J. Fainui, kad jis jiems atleido. Autoriaus atsakymas jiems buvo, kad jis nepamiršo ir niekada nepamirš to, kas įvyko ir tų, kurie tai vykdė, bet ir tomis juodžiausiomis dienomis atsirado šviesių žmonių, kurie išsaugojo žmogiškumą, rizikuodami savo ir savo artimųjų gyvybe. Todėl p. Johananas negali pakęsti žodžio “visi”, nėra “visų”, nėra visų nusikaltimo ar kaltės, būtina kalbėti apie tikruosius tautos didvyrius, nepaprastus žmones, kurie laikėsi J. Faino tėvo nuostatos, jį patį lydinčios visą gyvenimą, kad “reikia būti žmogumi! – men darf zain a mentsch!”, išlikti žmogumi bet kokiomis aplinkybėmis.
„Ši knyga yra unikalus dokumentas, kupinas žmogiškumo, tolerancijos ir atjautos. J. Faino išlikimo istorija yra nuostabi, bet stebina ir įvykiai po karo – vokiečių kalbos mokytojas padėjo jam atgauti prarastus mokyklos metus ir tuo pat metu išmokė kalbos, kurią vartojo tie, kurie pražudė jo artimuosius. Galiausiai, žmogus, išgelbėjęs Jochananą, buvo komunistas – turėjo patirties slapstant komunistus nuo valdžios dar prieš sovietinę okupaciją“, – paradoksus, užfiksuotus knygoje, įvardijo prof. R. van Vorenas, vienas iš memuarų vertimo į lietuvių kalbą iniciatorių. Mokslininko teigimu, „Berniukas su smuiku“ yra reikšminga knyga, kadangi tiksliai perteikia istorines to laiko aplinkybes: „Nors visuomenė šiandien jau geriau suvokia lietuvių vaidmenį tamsiausiame šalies istorijos puslapyje, holokaustas Lietuvoje yra vis dar sudėtingas klausimas, kurio aptarimas neretai baigiasi pykčio protrūkiais. Jaunoji karta žvelgia į praeitį kritiškiau ir suvokia, kad Lietuvos istorija nėra vien apie herojus, kovojusius prieš bloguosius okupantus, ir apie šalį, kurią skriaudė jos kaimynai. Ši knyga piešia sudėtingesnį praeities paveikslą, kuris ne kursto neapykantą, o skatina susitaikymą, praeities žaizdų gijimą“.
Prof. Š. Liekis išreiškė susižavėjimą knyga, įnešusia naujų spalvų į mūsų turimą gelbėtijų paveikslą, jos pozityvumu ir stiliumi, rekomendavo ją skaityti mokyklose jau nuo gana jauno 9 – 10 metų amžiaus. Apie įdomią vertimo patirtį ir entuziastingą bendradarbiavimą papasakojo vertėjai A. Sabonis (kuris, beje, yra Paulavičių giminaitis ir kurį tas giminystės ryšys paskatino pradėti versti knygą) ir I. Preiskel. Susitikimą prasminga citata iš knygos “Berniukas su smuiku” baigė Birutė Garbaravičienė:
“Vis galvojau: kas paverčia žmones niekšais ir pabaisomis? Ieškodamas atsakymo aptikau mintį, kad prieš veiksmą eina teorija. /…/
Tai neprasidėjo Aušvice – ten buvo pabaiga. Tai prasidėjo nuo neapykantos kupinų žodžių, krintančių į derlingą dirvą ir klausančias ausis. Iš tų žodžių radosi rasių teorija, iš tų žodžių Niurnberge susidėliojo rasistinių įsakymų kodeksas. Nuodingi žodžiai gali žudyti. Nuodingi žodžiai pranašauja, kad bus išsitraukti ir peiliai. Nuodingais žodžiais iš pradžių buvo įsakyta deginti knygas, o paskui – ir žmones.
Rasizmas – tai blogio tėvas. Jis nėra įgimtas, jis išugdomas. Daugybę metų rasizmo nuodai buvo diegiami į žmonių protus ir į kraują. Dar pridėkime turto, prestižo, galios bei valdžios siekimą ir gausime atsakymą, kaip aibė Schillerio, Beethoveno ir Goethės vaikaičių pavirto niekšais ir pabaisomis.
“Nebūti panašiam į juos: blogiu, žiaurumu ir netgi nė lašeliu rasizmo – štai esmė antrojo priesako, pagal kurį gyvenu, mąstau ir elgiuosi.”
J. Fainas savo memuarus pirmą kartą paskelbė hebrajų ir olandų kalbomis prieš dešimt metų. Šiemet jo knygą lietuvių kalba išleido leidykla „Kitos knygos“. Knygos leidimą parėmė Geros valios fondas.
