Nuotraukoje: Aba Kovneris tarp žydų partizanų ir geto pogrindininkų 1944 liepos 14 d. (stovi centre, Iljos Erenburgo nuotrauka)
Aut. Prof. Pinchos Fridberg, Vilnius, specialiai laikraščio „Obzor“ interneto puslapiui
Rašau iš anksto: iki garsaus žmogaus jubiliejaus liko pusmetis. Tačiau apsispręsti reikia jau šiandien.
Neieškokite lietuviškoje Vikipedijoje legendinio litvako Abos Kovnerio – žydų pasipriešinimo hitlerinei okupacijai Lietuvoje didvyrio, kovotojo už Izraelio Nepriklausomybę, žinomo poeto ir rašytojo puslapio – jo ten nėra. Hebrajų ir anglų kalbomis apie jį Wikipedijoje rašoma, yra ir rusų, ir lenkų yra, o lietuvių – nėra.
Nenusipelnė. Kiekviena tauta turi savo didvyrius.2018 kovo 14 d. Aba Kovneriui Z“L* sukanka 100 metų.
Tikiuosi, jog Lietuvos žydų bendruomenė šį reikšmingą įvykį prisimins.
Aba mokėsi „Tarbut“ gimnazijoje, kuri buvo Vilniuje, Pylimo 4, būtent tame pastate, kuriame dabar yra Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Todėl, manau, pakabinti memorialinę lentą (lietuvių, jidiš ir anglų kalbomis) šio pastato fojė „pats Dievas“ liepia. Numanau, kad kils klausimas: kodėl fojė, o ne ant pastato fasado? Mano atsakymas: nenoriu, kad memorialinės lentos problema nugrimztų į „derinimo“ bedugnę.
2017 rugsėjo 23 d. Izraelio valstybinis radijas „Rešet bet“ skyrė valandos trukmės laidą Abo Kovnerio mirties 30-mečiui. Ji prasidėjo ir užsibaigė Žydų partizanų himnu «zog nit keyn mol, az du geyst dem letstn veg» (Niekada nesakyk, kad eini paskutiniu keliu“). Laidą vedė žinomas Izraelio žurnalistas ir istorikas Icchakas Nojus. Joje dalyvavo taip pat istorikė prof. Dina Porat, rašytojas Miki Cur, karo už Izraellio Nepriklausomybę dalyvis, buvęs teisėjas Avraamas ben Doras.
Laidos nuorodą ir trumpąištrauką, kurioje pasakojama apie Abos „geto“ laikotarpį, turinio vertimą iš hebrajų man atsiuntė fizikos matematikos mokslų daktaras iš Tel-Avivo universiteto litvakas Chona Garb. Siūlau šį tekstą skaitytojų dėmesiui:
1941 metų pabaigoje Aba Kovneris kartu su 17 bendražygių slėpėsi moterų katalikių Dominikonų vienuolyne, kuriam vadovavo motinėlė Ana Borovska. Šiame vienuolyne Aba parašė Manifestą, kreipimąsi į Vilniaus geto kalinius. Jame suformuluotos dvi pagrindinės tezės:
- Hitleris planuoja sunaikinti visus Europos žydus ir Lietuva taps pirmąja šio velniško projekto auka.
Laidos dalyviai pabrėždavo, jog Aba Kovneris buvo pirmasis, kuris suformulavo tokį kaltinimą raštu. Tuo laikotarpiu Vakaruose niekas nebuvo pasiruošęs patikėti, kad vokiečiai siekia nužudyti visus žydus tik už tai, jog jie – žydų tautybės.
- Paskelbęs pirmąją pareiškimo tezę, Aba Kovneris pakvietė į kovą su fašizmu visus geto gyventojus: į kovą iki paskutinio atodūsio, iki paskutinio kraujo lašo.
Manifesto parašymo momentu Vilniaus gete iš 60 tūkstančių žydų, gyvų buvo likę ne daugiau nei 20 tūkstančių, kiti buvo nužudyti.
Parašęs manifestą, Aba Kovneris su bendražygiais nusprendė grįžti į getą ir pradėti kovą su fašistais. Motina Ana Barkovska ir kitos vienuolės įkalbinėjo juos likti vienuolyne, kur buvo saugiau, tačiau Aba ir jo bendražygiai veržėsi į mušį.
Naktį iš 1941 gruodžio 31 d. į 1942 sausio 1 d. Aba perskaitė savo Manifestą geto gyventojams ir pakvietė juos elgtis kitaip nei avys, vedamos eina į skerdyklą, ir pagaliau stoti į kovą su fašistais. 1942-ųjų sausio viduryje Ana Borkovska atėjo prie geto vartų ir kalbėdama su Aba prašė paimti ją kartu į būrį gete. Tačiau Aba įkalbėjo ją likti vienuolyne ir padėti geto kovotojams ginklais. Anai pavyko gauti ir perduoti geto kovotojams keletą granatų ir revolverių. 1943-ųjų rugsėjį vienuolynas buvo uždarytas, motina Ana buvo suimta ir išsiųsta į stovyklą netoli Kauno.
1984m. Jad Vašemo muziejus Izraelyje pripažino Aną ir šešias Dominikonų vienuolyno vienuoles Pasaulio Tautų Teisuoliais. Medalį Anai įteikė asmeniškai Aba Kovneris, specialiai šiam įvykiui atskridęs į Varšuvą.
Nuotraukoje: Ana Barkovska ir Aba Kovneris medalio įteikimo ceremonijoje Varšuvoje.
Po Iciko Vitenbergo suėmimo, Vilniaus geto pogrindžiui pradėjo vadovauti Aba Kovneris. Jam vadovaujant, 600 žmonių būrys rengėsi kovai su fašistais. Stebėtina, jog tokiam jaunam žmogui (42-aisiais Abai sukako 24-eri) pavyko suburti buvusius gete skirtingus politinius judėjimus – nuo komunistų iki sionistų. Šį faktą ypač pabrėžė visi laidos dalyviai. Tokios vienybės žydų antifašistiniame judėjime nebuvo niekur, net ir Varšuvos gete, kuriame kiekviena partija turėjo savo kovotojų būrį, todėl sukilimo metu jie nesugebėjo koordinuoti savo veiksmų.
Po sukilimo nuslopinimo Vilniaus gete, likę gyvi kovotojai kanalizacijos vamzdžiais išėjo į Rūdininkų girią, kur organizavo partizanų būrį, sėkmingai kovojusį su vokiečių okupantais iki Lietuvos išlaisvinimo, kol įžengė Raudonoji armija.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Aba Kovneris slapta išvyko į Izraelį, kur dalyvavo kare už Nepriklausomybę legendinėje Givati divizijoje.
Šimtųjų Aba Kovnerio gimimo metinių proga Izraelyje planuojama išleisti jo kūrinių rinkinį ir organizuoti kitus renginius.
Iš rusų kalbos vertė Borisas Gelpernas
—————————–
*Z”L (ivr) – tebūnie palaimintas jo atminimas.
Zichronа/Zichrono levracha – apie moterį/vyrą