Rugsėjo 4 d. Palangos kurorto muziejuje vyko mokslinė konferencija.„Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“. Konferenciją muziejus surengė kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu (BRIAI).
Palangos mieste žydai gyveno apie 500 metų ir visą tą laikotarpį kartu su visa bendruomene stengėsi mažą kaimelį paversti klestinčiu miestu, o tarpukariu – klestinčiu kurortu: užsiiminėjo gintaro perdirbimu, kambarių nuoma, turėjo maitinimo ir gydymo įstaigas, krautuves, viešbučius ir pan. Žinoma ir kitų jų gyvenimo ir buities faktų, tačiau išsamiai tai nėra tyrinėta, todėl visas šis Palangos miesto žydų bendruomenės gyvenimo tarpsnis grimzta užmarštin.
Daug žydų palikimo yra sunaikinta gaisrų, žmonių veiklos, taip pat sovietmečiu vykdyto žydų kultūros naikinimo. Palangoje neliko sinagogos, sudegė ar sunyko beveik visi buvę prekybos ir panašūs pastatai.
Konferencijos rengėjai siekė supažindinti palangiškius ir miesto svečius su žydų bendruomenės gyvenimu ir asmenybėmis, atgaivinti prisiminimą apie juos, įvertinti žydų įtaką miesto raidai bei prisiminti ir pažvelgti į žinomus faktus iš naujo ir atrasti naujus.
Mokslinės konferencijos išvakarėse laišką iš Izraelio LŽB pirmininkei Fainai Kuliansky atsiuntė Palangoje gyvenusi Benjaminovičių šeima. Konferencijoje dalyvavo  Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis ir Vilniaus žydų bendruomenės narys Geršonas Taicas. Mokslinėje konferencijoje dalyvavo daug istorikų – mokslininkų iš Lietuvos ir Latvijos: prof. dr V.Vareikis, dr. H.Vitkus, doc. dr. S.Kaubrys, dr. E.Bendikaitė, dr. K.Kapenieks, dr. M.Rupeikienė ir kiti.
Ypač įdomius pranešimus skaitė: dr. E.Bendikaitė apie tris brolius Bruckus – Julių ,Borisą ir Žaną ir dr. K.Kapenieks apie Palangos žydų bendruomenės sprendimą 1921m. likti Latvijoje .