1897-aisiais metais šešiolikmetė našlaitė žydaitė iš Lietuvos Lena Himmelstein atvyko į Niujorką ir gavo darbą drabužių fabrike už 1 dolerį per savaitę. Kai dar būdamas jaunas mirė jos pirmasis vyras Davidas Bryantas, Lena išlaikė save ir sūnų siūdama ir pardavinėdama sukneles. Kartą banke, kur ji teikė paraišką paskolai, ją netyčia pavadino „Lein“. Taip gimė drabužių linija „Lane Bryant“ (Lein Brajant), kuri gyvuoja iki šių dienų.
1907-aisiais metais klientė paprašė Lenos sukurti jai rūbą, tinkamą dėvėti nėštumo metu. Tai buvo negirdėta, mat tais laikais besilaukiančios moterys praktiškai izoliuodavosi nuo visuomenės iki pagimdydavo. Pasitelkusi elastingą medžiagą ir klostes, Lena sukūrė rūbą nėščiosioms. Jos suknelės žaibiškai išpopuliarėjo, nors Lenai teko pasukti galvą dėl kūrybiško reklamos pateikimo – juk tuo metu Amerikos visuomenei besilaukiančios moters figūra buvo tabu.
Neilgai trukus, ji išplėtė gamybą, pradėjusi kurti modelius didelių dydžių damoms. Rinka tokių buvo ištroškusi. Kartu su antruoju vyru bei verslo partneriu Albertu Malsinu, Lane Bryant išplaukė į naujus vandenis – ėmėsi prekiauti madingais didelių dydžių rūbais. Pora garsėjo progesyvumu – skatino savo darbuotojus tokiomis premijomis kaip draudimas ar pensija.
Pagarba bet kokioms kūno formoms ir darbuotojų poreikiams – toks neturtingos našlaitės iš Lietuvos idėjinis palikimas, aktualus ir šiais laikais.
#AtmintisAtsakomybeAteitis
Straipsnis paruoštas remiant
