savo darbų neparduodavo, visi jie buvo saugomi jo namuose, anot jo, ,,nenorėjo prekiauti savo įkvėpimu”. Deja, kaip įtariama, būtent dėl turtingos darbų kolekcijos 83 metų Y. Penas nužudytas namuose naktį. Vėliau buvo apkaltinti giminaičiai, siekę pasipelnyti iš jo kūrybos. Dailininkas Zarasų krašto muziejus vykdo projektą ,,Penas ir jo mokiniai”, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Vitebsko srities kraštotyros muziejus parengė parodą ,,Penas ir jo mokiniai”, kuri Zarasų krašto muziejuje veiks iki spalio 13 dienos.
Parodoje eksponuojami Zarasuose (tuometiniame Novoaleksandrovske) gimusio ir augusio žymaus dailininko ir pedagogo Yjegudos Peno bei jo mokinių, garsių pasaulyje dailininkų, 22 dailės paveikslai. Zarasiškiai ir miesto svečiai turi puikią progą susipažinti su kraštiečio ir jo išugdytų dailininkų Isaako Borovskio, Piotro Zankevičiaus, Isaako Zeldino, Jelenos Kabiščer-Jakerson, Piotro Javičiaus ir Michailo Kuznecovo kūryba.
Damos portretas. Y. Penas. 1910 m. pab. Drobė, aliejus, 64,5х45,0
Vėliau iš Zarasų ši paroda keliaus į Vilnių ir bus eksponuojama Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje.
Žydas dailininkas Yjeguda Penas (1854 – 1937) gimė neturtingoje daugiavaikėje žydų amatininko šeimoje 1854 m. birželio 5 d., anksti liko našlaitis – tėvas mirė, kai berniukas buvo vos ketverių. Religinėje mokykloje prie sinagogos jis ypač susidomėjo priešimu. Jau vaikystėje jis mėgo piešti humoristinius draugų portretus už ką neretai gaudavo lupt per rankas. Nuo trylikos metų Y. Penas priverstas uždarbiauti dažytojo pagalbininku Daugpilio mieste (Latvijoje). Jau tuomet jis pradėjo piešti reklamines iškabas, iliustracijas iš knygų, buitines sceneles. 1879 m. Y. Penas įstoja į Sankt Peterburgo dailės akademiją, o baigęs ją grįžta į Daugpilį (Latvija), vėliau barono N. N. Korfo kvietimu persikelia gyventi ir kurti į barono dvarą netoli Kreicburgo (vietovė pusiaukelėje tarp Daugpilio ir Vitebsko), po to ir vėl persikelia gyventi į Sankt Peterburgą ir gauna leidimą gyventi ten nuolat.
Į Vitebską (Baltarusija) dailininkas Y. Penas atvyko vedamas svajonės įkurti privačią dailės mokyklą, kuriai leidimą palankausiai buvo gauti Vitebske. Šiame mieste prasideda dailininko aktyvus kūrybinis laikotarpis. Privati ,,.Peno piešimo ir dailės mokykla” gyvavo nuo 1892 m. iki 1918 m. Didžioji dauguma Y. Peno mokinių buvo žydai. Tuo metu 52 procentus Vitebsko gyventojų sudarė žydų tautybės žmonės. Y. Peno mokiniai savo prisiminimuose pasakoja, jog mokytojas Y. Penas buvo labai aukštos kultūros žmogus, dėmesingas, viską aiškino ramiai, niekuomet nekėlė balso, jis mėgo piešti savo mokinius (garsus jo Marką Šagalą jaunystėje vaizduojantis portretas, nutapytas 1914 m.).
Kai M. Šagalas įkūrė Vitebske aukštąją dailės mokyklą, jis pakvietė savo mokytoją Y. Peną ne tik dėstyti, bet ir būti prorektoriumi. M. Šagalo įkurta Vitebsko aukštoji dailės mokykla tapo dailininkų reformatorių – radikalų buveine, kur įsikūrė grupė ,,JUNOVIS” (Utverditeli novogo iskustva). Visa tai susiję su garsaus dailininko K. Malevičiaus atvykimu į Vitebską 1919 m. pabaigoje. Šiuos laikus menotyrininkai vadina Vitebsko renesansu, o miestą – avangardinės dailės centru. Tačiau jau 1921 m. garsios dailininkų grupės nariai išvyksta. M. Šagalo įkurta aukštoji dailės mokykla patiria daug pokyčių (nuo aukštosios iki technikumo), 1923 m. Y. Penas palieka šią mokyklą dėl nesutarimų su vadovybe ir mokyklos perkėlimo į netinkamas patalpas.
Dailininkas Y. Penas sukūrė per 800 darbų: piešinių, eskizų, etiudų, portretų. Jam ypač gerai sekėsi butiniai vaizdeliai iš žydų amatininkų gyvenimo, kurį puikiai pažino nuo vaikystės, kompoziciniai portretai. Y. Peno idealas – garsusis Rembrantas, dailininkui patiko kurti Rembranto manieroje. Vienas garsiausių dailininko pavekslų ,,Skyrybos” (1907 m.). Jis turėjo ir savo mūzą – Basią Aselrod iš Pskovo (Baltarusija), kurios portretus mėgo tapyti. Y. Penas bendravo su garsiu dailininku Ilja Repinu, kurio sodyba buvo visai šalia Vitebsko.
Peno darbai buvo pristatomi parodose Sankt Peterburge, jis dalyvavo Sankt Peterburgo dailės akademijos organizuojamose parodose, 1925 m. Minske buvo eksponuojami 42 dailininko darbai. 1933 m. vyko Y. Peno kūrybinio 50-mečio paroda, kuria jis rūpinosi pats. Dailininkas namuose saugojo visus savo darbus, skurdžiame bute sienos buvo nuo grindų iki lubų nukabinėtos dailininko darbais. Juos jis norėjo dovanoti Vitebsko miestui, tačiau niekaip negalėjo rasti tinkamų tam patalpų, o bet kokių dailininkas nenorėjo. Įdomus ir tas faktas, jog dailininkas palaidotas Vitebske Starosiomensko kapinėse.
Vitebske po dailininko Y. Peno mirties buvo įkurta jo paveikslų galerija, kurioje 1939-1941 metais buvo eksponuojama per 80 dailininko darbų, tačiau po Antrojo pasaulinio karo iš evakuacijos Saratove sugrįžo tik dalis dailininko darbų, daug jų dingo, keletas darbų saugomi Baltarusijos Respublikos dailės muziejaus archyvuose. Dailininkas Yjeguda Penas išugdė pasaulinio lygio dailininkus M. Šagalą, O. Cadkiną, E. Lisickį bei daugelį kitų gerų dailininkų ir skulptorių.
Informaciją parengė Zarasų krašto muziejaus kultūrinių renginių koordinatorius Vasilijus Trusovas