Tradiciškai tądien prisimename vieną tragiškiausių įvykių šios etninės grupės istorijoje. Prieš 73 metus, 1944-aisiais metais, naktį iš rugpjūčio antrosios į trečiąją, vadinamojoje čigonų šeimų stovykloje Auschwitz-Birkenau dujų kamerose nužudyti visi ten buvę romai – beveik trys tūkstančiai vaikų, moterų ir vyrų. Ši naktis žmonių atminty išliko kaip „Juodoji čigonų naktis“.

Apie vokiečių okupacijos metu žudytus romus duomenų išlikę mažai, tačiau istorikų teigimu, romų tautybės žmonės, kaip ir žydai, buvo žudomi dėl rasinių priežasčių. Nacių okupacijos laikais mėginta romus priskirti prie nenaudingų žmonių ir juos atskirti nuo visuomenės, vėliau – sunaikinti. Daug jų sušaudyta, nunuodyta dujų kamerose. Romus vertė „savanoriškai“ sterilizuotis, juos naudojo fiziniams darbams ir medicininiams eksperimentams.  Skaičiuojama, kad okupacijos metu žuvo maždaug kas trečias Lietuvos romas. Iš viso pasaulyje per Holokaustą sunaikinta pusė milijono romų.

Romų nacionalinis kongresas ir Tarptautinė romų sąjunga ėmėsi iniciatyvos minėti Holokausto dieną. Šios organizacijos ne tik kviečia tą dieną paminėti, bet ir organizuoja ceremonijas Osvencimo, Aušvico koncentracijos stovyklose, kuriose kviečia dalyvauti jaunimą iš visos Europos. Romų Holokausto faktas oficialiai nepripažintas, tad šis kelias – vienas iš būdų skatinti žmones taisyti istorines spragas.

Šiai dienai skirtais renginiais siekama atkreipti visuomenės dėmesį,  pristatyti romų istoriją ir kultūrą. Kasmet Romų visuomenės centras „Juodąją naktį“ mini skirtingai, rengia gyvo garso koncertus, piešinių konkursus, filmų peržiūras, o šiemet – kviečia į parodą apie romų tradicijas Vilniaus Rotušėje.

Nuo 2009-ųjų metų organizuojama gėlių padėjimo ceremonija prie Panerių memorialo, nes archyvuose yra išlikę duomenų, įrodančių romų žūtį.

Publikacija parengta įgyvendinant projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romofobija Lietuvoje paruošimas ir viešinimas“.

#AtmintisAtsakomybeAteitis 

Projektą remia EVZ ir GVF fondai