Vilnius, 2014-10-01
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės komentaras dėl 2014-09-30 pranešimų žiniasklaidoje.
Kaip mums yra žinoma, 2012 m. pavasarį viešosios įstaigos „Karo paveldo centras“, valdančios Kauno VII fortą, darbuotojai ir savanoriai pirmą kartą rado ne žemės sluoksnyje buvusius žmonių palaikus. Eksperto Dr. Rimanto Jankausko parengtoje palaikų apžiūrios pažymoje konstatuota, kad apžiūros duomenys „neprieštarauja turimiems istoriniams duomenims apie šioje vietoje esančią masinę, daugiausia žydų tautybės asmenų kapavietę“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 9 d. nutarimu Nr.446 patvirtintoje Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų Lietuvoje okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir įamžinimo tvarkoje numatyta, kad dėl palaikų perkėlimo tikslingumo sprendžia atitinkamos savivaldybių komisijos. Kauno miesto savivaldybėje tokia komisija sudaryta tik 2012 m. birželio 4 d. (Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2133). Į Komisijos sudėtį įtrauktas ir Lietuvos žydų bendruomenės atstovas. Komisijos nariai buvo kelis kartus susirinkę spręsti VII forte rastų palaikų perlaidojimo klausimą, tačiau apie kokius nors sprendimus iki šiol nesame informuoti.
Nesulaukdami komisijos konkrečių veiksmų, šių metų rugsėjo mėnesį ėmėmės iniciatyvos praktiškai spręsti VII forte nužudytų žmonių palaikų perlaidojimo klausimą. Bendruomenės atstovas paveldosaugai kelis kartus lankėsi VII forte. Susitikimų metu kartu su viešosios įstaigos „Karo paveldo centras“ bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio vadovais buvo rastas, visas puses tenkinantis sprendimas: palaidoti palaikus jų radimo vietoje, ant esamo žemės lygio užpilant papildomą grunto sluoksnį. Toks sprendimas yra pagrįstas tiek Lietuvos Respublikos teisinio reglamentavimo, tiek žydų religinio-teisinio reglamentavimo nuostatomis.
Aukščiau minėtoje Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų Lietuvoje okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir įamžinimo tvarkoje, numatyta, kad „okupacijos aukų palaikai perkeliami, jeigu jų laidojimo vietos yra šuliniai, ūkiniai pastatai, tualetai, esamuose ar projektuojamuose keliuose, gatvėse, statybose, taip pat ir kitos vietos, kuriose nėra sąlygų pagarbiai įamžinti žuvusiųjų“. Manome, kad VII forte esanti masinė kapavietė neatitinka nei vieno iš minėtų atvejų.
Dokumente, kuriame išdėstytos žydų religinės teisinės nuostatos žydų kapinių ir masinių kapaviečių klausimais („Jewish Cemeteries and Mass Graves in Europe: Protection and Preservation. The Sacred Obligation of Burial Life after Death in Jewish Belief“) pabrėžiama, kai palaikai randami vietoje, kur žmonės buvo nužudyti ar palaidoti, jie negali būti iškeliami iš tos vietos.
Pasirinktas sprendimas taip pat pagrįstas tuo, kad palaidojus palaikus kitoje vietoje, iškiltų klausimas dėl galimai to paties žmogaus palaikų atskyrimo (rasti palaikai yra ne iš pavienio atskiro palaidojimo, bet iš masinės kapavietės, kur be jokios tvarkos užkasti, kaip spėjama, 5000 nužudytų žmonių palaikai). Be to, kapavietės neužpylus grunto sluoksniu, išliktų tikimybė, kad ir ateityje pasikartotų palaikų radimo virš žemės paviršiaus atvejai.
Pagal susitarimą su viešąja įstaiga „Karo paveldo centras“, palaikus perlaidoti numatoma šių metų spalio mėn. antroje pusėje. Vėliau bus rūpinamasi, kad šioje vietoje būtų pastatytas paminklas.
Taip pat bus kreipiamasi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, kad būtų papildytas kultūros vertybės – Kauno tvirtovės VII forto – vertingųjų savybių aprašas, pažymint, kad šiame objekte yra masinių žudynių vieta.
Manome, kad aukščiau nurodytos priemonės padės užtikrinti pagarbą žudynių aukoms ir leis ateityje tinkamai saugoti ir prižiūrėti masinę kapavietę.
Pirmininkė Faina Kukliansky
M.Užpelkis, tel. 8-615 13257