Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės buveinės balkone pirmąją Chanukos žvakę uždegė Izraelio ambasadorius Amir Maimon ir bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Lauktos ceremonijos grožis ir reikšmė dar labiau jaudino, kai Chanukos giesmę giedojo Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas.

Gruodžio 24-osios vakare žydai pradeda švęsti Chanuką. Chanuka visuomet švenčiama ašuonias dienas, pradedant 25-ąja žiemos mėnesio kislevo diena. Šventės pavadinimas aiškinamas, atsižvelgiant į žodžio pirminę reikšmę, nurodančią inauguraciją, pašventimą, įsikūrimą.

Šie vyksmai susiję su Jeruzalės Šventyklos atšventinimu. Šventė pradedama, uždegant vaško ar alyvos žvakę ar žibintą, aštuonias dienas iš eilės uždegant papildomai po dar vieną žvakę. Talmudo išminčiai, nurodę švęsti šią šventę, pagrindiniu šių įvykių akcentu laikė ne karinę, o dvasinę pergalę – Šventyklos atšventinimą (iš čia ir šventės pavadinimas): Chanuka žydų tautai svarbi ne dėl vienos kariuomenės pergalės prieš kitą, bet tikėjimo – prieš prievartą, dvasinės šviesos – prieš priespaudos tamsą, judaizmo – prieš jo persekiotojus, monoteizmo – prieš pagonybę.

Talmude pasakojama legenda, jog išniekintoje Šventykloje buvo rastas vienintelis ąsotis su alyvų aliejumi Šventyklos žvakidei – menorai; šio aliejaus užteko aštuonioms dienoms, kol buvo atgabenta naujo. Legenda skelbia apie nenutrūkusį Dievo garbinimą ir dvasinę Jam ištikimos tautos pergalę. Chanukos, kuri dar vadinama „šviesos švente“ arba „ugnies švente“, ritualai pabrėžia būtent šį aspektą. Minint aštuonias dienas stebuklingai degusią Šventyklos menorą (chanukiją), lygiai tiek dienų švenčiama.

Kai tamsą nugali šviesa…