Doc. dr. Jurgita VERBICKIENĖ

 

Tra­di­ci­jos globėja

Sim­bo­li­nia­me kas sa­vai­tę at­kar­to­ja­ma­me ša­bo žva­kių už­de­gi­mo ri­tua­le įtvir­ti­na­mas mo­ters kaip ri­tua­lų, prie­sa­kų ir tra­di­ci­jos glo­bė­jos vaid­muo – tai mi­si­ja sa­vo šei­mai, tau­tai ir re­li­gi­jai. Tra­di­ci­nia­me ju­daiz­me, lai­kan­tis ha­la­chos – žy­dų re­li­gi­nės tei­sės – nuo­sta­tų, bū­tent pa­gal žy­dę mo­te­rį yra nu­sta­to­mas jos kū­di­kio žy­diš­ku­mas, gi­mi­mas žy­du, nors kaip ir ki­to­se pa­triar­cha­li­nė­se vi­suo­me­nė­se prie var­do su­tei­kia­ma tė­vo pa­var­dė ar tė­va­var­dis (iki pa­var­dės at­si­ra­di­mo). Mo­der­nios bend­ruo­me­nės ap­lin­ko­je at­si­ra­dęs re­for­mis­ti­nis ju­daiz­mas lei­džia mo­te­rims ly­gio­mis tei­sė­mis su vy­rais da­ly­vau­ti mal­do­je, be to, su­tei­kia ga­li­my­bę tap­ti ra­bi­nė­mis. Dvy­li­ka­me­tės mer­gai­tės, su­lau­ku­sios re­li­gi­nės pil­na­me­tys­tės (hebr. bat micva), re­for­mis­ti­nio ju­daiz­mo bend­ruo­me­nė­se iš­kil­mių at­mi­ni­mui fo­tog­ra­fuo­ja­si su To­ros ri­ti­niu, iš ku­rio tą­dien pir­mą kar­tą vie­šai skai­tė Šven­to­jo Raš­to iš­trau­ką.

Mo­te­rys skai­tė ji­diš kal­ba, vy­rai – hebrajiškai

Is­to­ri­jo­je tarp mer­gai­čių ir ber­niu­kų re­li­gi­nio iš­si­la­vi­ni­mo bu­vo ne­to­ly­gu­mo, sky­rė­si ži­nių ga­vi­mo ir mo­ky­mo­si mo­de­liai. Ir vy­rai, ir mo­te­rys pri­va­lė­jo mo­kė­ti skai­ty­ti. Ry­tų Eu­ro­pos mo­te­rys skai­tė ji­diš – vie­tos žy­dų šne­ka­mą­ja kal­ba, ir mo­kė­ji­mas skai­ty­ti tu­rė­jo pra­kti­nį po­bū­dį: bu­vo la­biau su­si­jęs su ko­mer­ci­ne veik­la nei ži­nių sie­ki­mu. Tuo tar­pu vy­rai skai­tė heb­ra­jiš­kai – re­li­gi­nių raš­tų, bet iš es­mės ne­be­gy­va kal­ba. Ten­ki­nant mo­te­rų re­li­gi­nių ži­nių troš­ki­mą, spe­cia­liai joms bu­vo par­eng­tas Bib­li­jos ver­ti­mas į ji­diš kal­bą su pa­aiš­ki­ni­mais. Ši kny­ga va­di­no­si „Cee­na Uree­na“. Tiek pa­čios mo­te­rys, tiek ir vy­rai gi­li­ni­mą­si į Bib­li­jos ver­ti­mą ver­ti­no kaip ma­žiau gar­bin­gą už­siė­mi­mą nei Šven­to­jo Raš­to stu­di­jas ori­gi­na­lo kal­bo­mis, į ką bu­vo įni­kę vy­rai. Skai­ty­mo, o vė­liau ir ra­šy­mo įgū­džius mer­gai­tės įgy­da­vo šei­mo­je, kai ku­rie tė­vai du­kras leis­da­vo į mer­gai­čių mo­kyk­las. Il­gai­niui at­si­ra­dus gro­ži­nei li­te­ra­tū­rai ji­diš kal­ba, mo­te­rys bu­vo pa­grin­di­nės jos skai­ty­to­jos, mer­gai­čių aki­ra­tis ir pra­kti­niai ge­bė­ji­mo ra­šy­ti ir skai­ty­ti įgū­džiai bu­vo di­des­ni nei ber­niu­kų, nors tra­di­ci­nė­je bend­ruo­me­nė­je mo­te­rys lik­da­vo nuo­ša­ly­je nuo re­li­gi­nio gy­ve­ni­mo ir tra­di­ci­nio sa­vo vai­kų švie­ti­mo, tai bu­vo vy­ro pre­ro­ga­ty­va.

San­tuo­ka – bend­ruo­me­ni­nė vertybė

Pa­gal žy­dų tra­di­ci­ją itin ver­ti­na­ma san­tuo­ka ne tik kaip as­me­ni­nė, bet ir kaip bend­ruo­me­ni­nė ver­ty­bė. Ves­tu­vių me­tu vie­šai pers­kai­to­ma ir pa­si­ra­šo­ma san­tuo­kos su­tar­tis (hebr. Ke­tu­ba), ku­ri su­pran­ta­ma ne tik kaip san­tuo­kos įtei­si­ni­mas, bet ir įsi­pa­rei­go­ji­mas. Vi­sus ke­tu­ris na­mų kam­pus lai­kan­ti žy­dė, per­tei­kiant jos rū­pi­ni­mą­si vai­kais, kai ka­da gal kiek hi­per­bo­li­zuo­tą, yra va­di­na­ma „Ji­di­še ma­ma“. Rea­ly­bė­je mo­ters pa­si­ry­ži­mas bū­ti at­sa­kin­gai už šei­mą, jos bui­tį, vai­kų prie­žiū­rą ir net šei­mos ar sa­vo vers­lą bu­vo ver­ti­na­mas itin pa­lan­kiai. Tal­mu­de nu­ro­do­ma: „Vy­ras pri­va­lo gerb­ti žmo­ną, nes ji yra šei­mos ge­ro­vės pa­grin­das.“ Nuo mo­ters tie­sio­giai pri­klau­sė jos vy­ro so­cia­li­nė pa­dė­tis ir šei­mos pres­ti­žas, at­sa­ko­my­bės už šei­mą pri­siė­mi­mas lei­do jos su­tuok­ti­niui gi­lin­tis į To­ros ir Tal­mu­do stu­di­jas, o tai žy­dų bend­ruo­me­nė­je bu­vo vie­nas iš sie­kia­mų idea­lų. Dėl po­rei­kio iš­lai­ky­ti šei­mą ar bent pri­si­dė­ti fi­nan­siš­kai prie jos ge­ro­vės dau­gu­ma žy­džių dir­bo ne tik na­mie. Jos bu­vo ir ama­ti­nin­kė­mis, pirk­lė­mis, smul­kio­mis pre­kiau­to­jo­mis, smuk­lių šei­mi­nin­kė­mis ar net di­de­lių šei­mos vers­lo kom­pa­ni­jų va­do­vė­mis. Šiai si­tua­ci­jai ilius­truo­ti ge­rai tin­ka is­to­ri­nis ir kul­tū­ri­nis par­adok­sas: la­biau­siai ver­ti­na­mą Ba­bi­lo­no Tal­mu­do lei­di­mą, prie ku­rio tu­ri­nio pa­ži­ni­mo dau­giau­sia yra pa­lin­kę vy­rai, Vil­niu­je iš­lei­do mo­te­ris De­bo­ra Har­ka­vi-Rom, bu­vu­si vie­nos gar­siau­sių Vil­niaus spaus­tu­vių „Naš­lės ir Bro­lių Ro­mų lei­dyk­los ir spaus­tu­vės ak­ci­nės bend­ro­vės“ bend­ra­tur­tė ir va­do­vė. Šei­mos vers­lą tvar­kan­ti ir fi­nan­si­nę ne­prik­lau­so­my­bę tu­rin­ti mo­te­ris bu­vo įpras­ta žy­dų bend­ruo­me­nė­je.

Dar vie­nas skir­tu­mas, ly­gi­nant žy­dų tra­di­ci­jas su krikš­čio­niš­kos Eu­ro­pos tau­tų, ku­rių ap­sup­ta gy­ve­no žy­dų bend­ruo­me­nė, tra­di­ci­jo­mis, – tai ga­li­my­bė su­tuok­ti­niams skir­tis ir be ap­ri­bo­ji­mų su­da­ry­ti pa­kar­to­ti­nę san­tuo­ką. Sky­ry­bas ini­ci­juo­ti ga­lė­jo ir vy­ras, ir žmo­na – jai pa­ka­ko ar­gu­men­tuo­ti, kad vy­ras ne­si­lai­ko ve­dy­bų su­tar­ties są­ly­gų.

Puo­ši­mo­si apribojimai

Mū­sų kraš­tuo­se, kaip ir ki­tur, žy­dės mo­te­rys mė­go puo­štis, jų iš­skir­ti­nis ir vie­ti­niams kiek eg­zo­tiš­kas gro­žis trau­kė ap­lin­ki­nių dė­me­sį. Ta­čiau bū­tent žy­dės vei­kiau­siai bu­vo mū­sų re­gio­ne vie­nin­te­lės mo­te­rys, ku­rių ga­li­my­bes pa­si­puoš­ti ri­bo­jo net ir pa­ti bend­ruo­me­nė. Lie­tu­vos Di­džio­jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je, ku­rio­je bu­vo ga­jus žy­dų tur­to ste­reo­ti­pas, Lie­tu­vos sta­tu­tai drau­dė žy­dams nau­do­ti ap­ran­gai pra­ban­gias įvež­ti­nes me­džia­gas, kad ne­bū­tų pro­vo­kuo­ja­ma ne vi­sa­da pa­lan­kiai nu­si­tei­ku­si vi­suo­me­nė, to­dėl žy­dų bend­ruo­me­nė nu­ma­tė puo­ši­mo­si ap­ri­bo­ji­mus mo­te­rims. Pa­vyz­džiui, bu­vo nu­sta­ty­tas mak­si­ma­lus ba­tų pa­kul­nės aukš­tis, pa­si­jo­nių nė­ri­nių plo­tis, leis­ti­nas žie­dų ant vie­nos ran­kos pirš­tų ar per­lų vė­ri­nių, dė­vi­mų vie­nu me­tu, skai­čius ant kak­lo. Dėl nu­sta­ty­tos pa­ja­mų kvo­tos kai­li­niais ap­si­sup­ti ga­lė­jo tik la­bai pa­si­tu­rin­čių šei­mų mo­te­rys.

Sa­va­ran­kiš­kos ir aktyvios

Jei ly­gin­tu­me mū­sų re­gio­no is­to­ri­jo­je skir­tin­gų tau­tų ir kon­fe­si­nių gru­pių po­žiū­rį į mo­te­rį, jos pa­dė­tis žy­dų bend­ruo­me­nė­je bū­tų ypa­tin­ga. Sa­va­ran­kiš­kos, ak­ty­vios, fi­nan­siš­kai ne­prik­lau­so­mos, spren­di­mą dėl sky­ry­bų ar pa­kar­to­ti­nės san­tuo­kos su­da­ry­mo ga­lin­čios pri­im­ti raš­tin­gos mo­te­rys bu­vo ju­daiz­mo re­li­gi­nės tra­di­ci­jos pra­kti­nio tai­ky­mo re­zul­ta­tas, lė­męs ir la­biau ly­gia­ver­čius su­tuok­ti­nių san­ty­kius šei­mo­je. Ju­daiz­mo tra­di­ci­ja sa­ko, kad „Tai­ka šei­mo­je pa­grįs­ta tuo, kad vy­ras my­li žmo­ną kaip pa­tį sa­ve, o ger­bia ją la­biau ne­gu sa­ve“ (trak­ta­tas „San­hed­rin“).

***

Sek­ma­die­nį, rug­sė­jo 14 die­ną, vyks Eu­ro­pos žy­dų kul­tū­ros die­nos ren­gi­niai. Juos Lie­tu­vo­je koor­di­nuo­ja ir or­ga­ni­zuo­ja Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas kar­tu su Ry­tų Eu­ro­pos žy­dų kul­tū­ros ir is­to­ri­jos ty­ri­mų cen­tru, Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nė­mis, kraš­to mu­zie­jais ir mo­kyk­lo­mis, bib­lio­te­ko­mis, kul­tū­ros cen­trais, mies­tų ir ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nis­tra­ci­jo­mis. Šių me­tų ren­gi­niai te­ma „Mo­te­ris ju­daiz­me“ kvies ap­lan­ky­ti ypa­tin­gą is­to­ri­nį pa­vel­dą ir kar­tu su­si­pa­žin­ti su ypa­tin­ga mo­ters pa­dė­ti­mi bei ga­li­my­bė­mis ju­daiz­mo re­li­gi­jo­je.

Vilnius

Rug­sė­jo 14 d.

10.30-11.30 val. lek­to­rė dr. La­ri­sa Lem­per­tie­nė Vil­niaus cho­ra­li­nės si­na­go­gos Ta­ha­rot Ha­ko­deš mo­te­rų ga­le­ri­jo­je (Py­li­mo g. 39) skai­tys pa­skai­tą “Mo­te­ris ju­daiz­mo tra­di­ci­jo­je: ma­to­ma ir “ne­ma­to­ma”. Pa­gei­da­vi­mas tu­rė­ti gal­vos ap­dan­ga­lą.

Po pa­skai­tos iki 13 val. Vil­niaus cho­ra­li­nė si­na­go­ga at­vi­ra lan­ky­to­jams.

11.30-12.30 val. eks­kur­si­ja „Vil­nius, kaip jį ma­tė ir jau­tė žy­dė”. Eks­kur­si­ją ves Do­vi­lė Tros­ko­vai­tė, rink­tis prie pa­mink­lo Ce­ma­chui Ša­ba­dui, Ge­to au­kų aikš­tė­je.

13-14 val. Vil­niaus cho­ra­li­nė­je si­na­go­go­je pa­skai­tą „Kur ir ko mo­kė­si žy­džių mer­gai­tės XX am­žiu­je?” skai­tys dr. Ol­ga Mas­tia­ni­ca.

14 – 15.30 val. Vil­niaus vie­šo­jo­je žy­dų bib­lio­te­ko­je (Ge­di­mi­no pr. 24-9) dr. La­ri­sa Lem­per­tie­nė ir Rū­ta Anu­ly­tė ves pa­žin­ti­nį mo­ko­mą­jį se­mi­na­rą „Lie­tu­vos žy­džių ant­ka­pi­niai pa­mink­lai. Ką ir ko­dėl juo­se ga­li­ma pers­kai­ty­ti?”

15.30-16.30 val. Vil­niaus vie­šo­jo­je žy­dų bib­lio­te­ko­je dr. Jo­lan­ta Mic­ku­tė skai­tys pa­skai­tą “Sio­niz­mas ir fe­mi­niz­mas? Tar­pu­ka­rio žy­džių ta­pa­ty­bės”.

15.30-16.30 val. dr. Ae­li­ta Amb­ru­ze­le­vi­čiū­tė ves eks­kur­si­ją „Žy­dės pre­ky­bi­nin­kės ir pirk­lės: vers­las XX am­žiu­je Vo­kie­čių gat­vė­je”, rink­tis ant Ro­tu­šės laiptų

17-18 val. Šv. Ste­po­no baž­ny­čio­je (Ge­le­žin­ke­lio g. 39) Ele­na Kei­do­šiū­tė skai­tys pa­skai­tą „Ma­ria­vi­čių kong­re­ga­ci­ja ir žy­dų kon­ver­si­jos į ka­ta­li­ky­bę”. Baž­ny­čia spe­cia­liai at­ve­ria­ma šiai pa­skai­tai, tad bus iš­skir­ti­nė pro­ga po ją pa­si­dai­ry­ti.

Kau­no ra­jo­nas, Garliava

Rug­sė­jo 12 d.

13 val. Kau­no ra­jo­no vie­šo­jo­je Gar­lia­vos bib­lio­te­ko­je (Vy­tau­to g. 21) vyks do­ku­men­ti­nio trum­pa­me­tra­žio fil­mo „Mo­te­ris ju­daiz­me“ pri­sta­ty­mas.

13.15 val. pa­skai­ta-dis­ku­si­ja „Mo­ters vaid­muo žy­dų kul­tū­ro­je. Tar­pu­ka­rio Kau­no įžy­mios žy­dų tau­ty­bės mo­te­rys“. Da­ly­vaus žy­dų kul­tū­ros ty­ri­nė­to­ja Asia Gu­ter­ma­nai­tė, Tarp­tau­ti­nės ko­mi­si­jos na­cių ir so­vie­ti­nio oku­pa­ci­nių re­ži­mų nu­si­kal­ti­mams Lie­tu­vo­je įver­tin­ti se­kre­to­ria­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja, švie­ti­mo prog­ra­mų koor­di­na­to­rė Ing­ri­da Vil­kie­nė ir Gle­zer Yaa­rit, lit­va­kė, ki­lu­si iš Kau­no, nu­si­pel­niu­si ang­lų kal­bos mo­ky­to­ja Iz­rae­ly­je, Ho­lo­kaus­to dės­ty­mo me­to­di­kos spe­cia­lis­tė.

Ren­gi­niai vyks ir Kė­dai­niuo­se, Plun­gė­je, Jo­niš­ky­je, Kal­va­ri­jo­je, Ro­kiš­ky­je, Pa­ndė­ly­je.

Straips­nis par­eng­tas bend­ra­dar­biau­jant su Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tu prie Kul­tū­ros ministerijos