manoteises.lt
Žydo figūra Lietuvoje jaučiama ir po Holokausto – tiek Užgavėnių metu, tiek mituose apie krikščionių vaikų kraują ir macus. Tokių pasakojimų gyvybingumas ne tik primena apie mūsuose ypač mėgstamą buitinį antisemitizmą, bet ir mintyse priverčia sau užduoti nejaukų klausimą – kas ir kur tie, kurių pamiršti niekaip negalime?
Viena iš jų – Amit Belaitė, Lietuvos žydų studentų sąjungos vadovė. Atrodo, jei ne Holokaustas, mūsų pašnekesys galėtų būti toks paprastas – be tylos pauzių ir gilaus kaltės jausmo. Bet pratylėjus dešimtmečius, klausimai, kas tada nutiko „taviškiams“, kaip jie išgyveno, kaip Holokaustas formavo tavo patirtis, atrodo, veržte vežiasi.