Lietuvos žydų (litvakų) benruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dėkoja visiems bendruomenės nariams prisidėjusiems, kepant ir prekiaujant „Beigelių krautuvėlės“ produktais Dieveniškių šventėje. Malonu, kad LŽB bendruomenės kavinė tampa žinoma ne tik kaip gero košerinio žydų maisto vieta, bet ir draugiška Lietuvos švenčių dalyve, kur prisimenama žydų istorija. Didžiuojuosi, kad prieš trejus metus pradėtas antisemitizmo projektas, skirtas tolerancijai ir žydų istorijos pažinimui, sulaukė ypatingo dėmesio Lietuvoje ir pasaulyje. Prisiminus kaip LŽB bendruomenės nariai „reagavo“ į šį projektą ir dabar patys juo džiaugiasi, man yra proga dar kartą priminti: mieli bendruomenės nariai, džiaukimės tuo, ką turime gero ir pozityviau reaguokime vieni į kitus.
Rugpjūčio 4 d. Dieveniškių miesto aikštėje Lietuvos žydų bendruomenės atstovai prekiavo tradiciniais litvakų kepiniais beigeliais ir saldumynais, pasakojo apie žydų tradicijas, veikė „Beigelių krautuvėlė“. Greitai neliko nei beigelio nei skylės, o dieveniškiečiai toliau dalyvavo renginiuose, skirtuose žydų istorijai regione. LŽB su “Beigelių krautuvėle” ir toliau dalyvaus miestų ir miestelių šventėse, kuriose bus prisimenama Lietuvos žydų istorija.
Dieveniškių technologijų ir verslo mokykloje vyko paskaitos „Žydų laidojimo ir kapų lankymo papročiai“, „Sinagogos: kaip jas statė, ką jose veikė ir kodėl“. Dalyviai gamino sinagogą iš kartono popieriaus ir kitų medžiagų bei molio plyteles tradiciniams žydų statiniams pažymėti.Dieveniškės – išskirtinis spalvingas Lietuvos pasienio miestelis prie Gaujos upės, Šalčininkų rajono pietryčiuose. Išskirtiniu jį daro geografinė padėtis, nes miestelis yra žemės lopinėlyje, jį supa Baltarusijos Respublika. Dieveniškėse gyvena ypatingi žmonės, puoselėjantys lietuviškumą, darbštūs ir linksmi. Ypatinga ir miestelio urbanistinė struktūra – į vieną centrinę aikštę veda net penkios gatvės, tai įvertinus Dieveniškėms suteiktas urbanistikos paminklo statusas. Miestelio pavadinimą kalbininkai sieja su Dievenio pavarde, Dieveniškės skaičiuoja garbų amžių. Kaip rodo prie miestelio esantis VI-XI a. pilkapynas, žmonių čia gyventa nuo seno.