Kaune paroda “Baltoji rožė”

Kaune paroda “Baltoji rožė”

2016 m. liepos 5 d. Kauno įvairių tautų kultūrų centre atidaryta paroda “Baltoji rožė: Vokietijos studentų pasipriešinimas prieš Hitlerio režimą 1942 – 1943 m.”. Parodą organizavo: Fridricho Eberto fondas (Friedrich Ebert Stiftung), fondas “Baltoji rožė” (Weiße Rose Stiftung), Kauno žydų bendruomenė, Kauno įvairių tautų kultūrų centras. Parodos atidaryme dalyvavo ir susirinkusiuosius sveikino bei savo mintimis ir prisiminimais dalijosi Jos ekscelencija Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorė Lietuvoje Jutta Schmitz, Fridricho Eberto fondo projekto koordinatorius Baltijos šalyse dr. Werner Rechmann, Fondo “Baltoji rožė” pirmininkė dr. Hildegard Kronawitter, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Kauno žydų bendruomenės narė, buvusi Kauno geto kalinė Fruma Kučinskienė. Renginį papuošė brolių klarnetininkų, daugelio tarptautinių konkursų laureatų Antano ir Stasio Makštučių liūdnos ir nuotaikingos melodijos. Paroda bus eksponuojama iki 2016 m. liepos 26 d.

Trumpai apie organizaciją “Baltoji rožė”:

1942–1943 m. Miuncheno universiteto studentai savo platinamuose atsišaukimuose ragino prisijungti prie pasipriešinimo nacionalsocialistinei diktatūrai. Remdamiesi

krikščioniškomis, humanistinėmis idėjomis, jie protestavo prieš karą, priespaudą ir nacionalsocialistinio režimo vykdomus nusikaltimus. Savo skrajutėse jaunieji maištininkai ragino prisidėti prie pasipriešinimo judėjimo motyvuodami tuo, kad kiekvienas, neprisi-dėjęs prie Vokietijos išlaisvinimo iš diktatūros gniaužtų, yra vykdomų nusikaltimų bendrininkas. Platinamuose atsišaukimuose buvo rašoma apie masines žydų tautos žudynes Lenkijoje: „Esame liudytojai didžiausio žmonijai padaryto nusikaltimo, kuriam neprilygs joks kitas žmonijos istorijoje.“ Jaunieji idealistai teigė: „Mes netylėsime, mes esame jūsų piktoji sąžinė ir „Baltoji Rožė“ neduos jums ramybės!“. Didelė dalis šio pasipriešinimo judėjimo rėmėjų buvo nuteisti mirties bausme ir ilgiems metams kalėjimo. 1943 m. vasarą atskiros skrajutės apie „Baltosios rožės“ pasipriešinimo judėjimą pasiekė ir užsienio šalių spaudą – Švedijos, Didžiosios Britanijos, Sovietų Sąjungos ir JAV, ypač daug dėmesio šiam judėjimui buvo skiriama išeivijos leidiniuose. 1943 m. „BBC“ radijuje Tomas Manas išsakė savo nepritarimą nacistiniam režimui. 1943 m. vasarą britų bombonešiai virš Šiaurės ir Vidurio Vokietijos miestų išmetė daugiau kaip penkis milijonus skrajučių kopijų. Šiandien „Baltosios rožės“ pavadinimas siejamas su sąžinės balsu, laisve ir tolerancija. Jų palikimas – nesenstantis raginimas ginti žmogaus teises, kovoti su rasizmu, diskriminacija ir smurtu. Nuotraukose: parodos atidarymo akimirkos:

 

  • BR1
  • BR2
  • BR3
  • BK4
  • BK6
  • BK8
  • BR9
  • BR10
  • BR11