Turizmo verslui pamatus paklojo žydai, sutvirtino – lietuviai

Turizmo verslui pamatus paklojo žydai, sutvirtino – lietuviai

Audrė Srėbailienė

Viskas prasidėjo nuo Azerbaidžano žydų? Taip. Tai jie sovietmečiu, 1985-aisiais, įsiprašė nakvynės į Antano Bielinio namus netoli Trakų esančiame Aukštadvario miestelyje. O įsiprašę nakčiai, pasiliko trims mėnesiams. Vėliau kasmet atvažiuodavo vėl ir vėl, kol emigravo į Ameriką. Bet poilsio Lietuvoje neišsižadėjo, – prie Navos ežero prigludusi Bielinių sodyba jiems amžiams prigludo prie širdies.

„Buvo, nešu pieną namo, vakare karvę pamelžusi. Žiūriu – kieme automobilis su Kaukazo numeriais bestovįs. Išsigandau. O jie prašosi nakvynės. Nedrąsu buvo taip imti ir įsileisti nepažįstamus žmones.

Siunčiu juos pas vienus pažįstamus, pas kitus, o jie apsuko ratą ir grįžo atgal. „Čia, – sako, – mums labiausiai patinka“, – Viktorijai Bielinienei ir dabar suspurda širdis prisiminus, kaip tie iš tolybių atvykę žmonės, užsukę trumpam, bet likę ilgam, nulėmė tolimesnį jos šeimos likimą.

Sovietmetis tirpo, o kas vasarą Bielinių namuose poilsiui įsikurdavo tai iš Maskvos, tai iš Sankt Peterburgo atvykusių žydų. Iš pradžių Bieliniai jiems skyrė porą kambarių savo namuose, o kai svečiai ėmė nebeišsitekti, atnaujino ūkinį pastatą. Įrengė jį taip, kad būtų tinkamas vasarą gyventi.

Skaitykite lrytas.lt