Iš visų šiuo metu pasaulyje vykstančių karinių konfliktų, humanitarinių krizių bei nelaimių, Izraelio ir Palestinos konfliktas sutraukia patį garsiausią komentatorių chorą, kuriame pagrindinę partiją traukia Izraelio kritikų unisonas. Žinoma, jie bus patys pirmi kurie pasakys, kad jų veiksmai neturi nieko bendro su antisemitizmu, o Europoje sustiprėjęs antisemitizmas – tik atsitiktinumas.
Vadinamųjų Izraelio kritikų veikimo būdai man primena postsovietinę Lietuvos mokyklą.
Tipiškoje tuometėje mokykloje buvo labai madinga gailėtis piktų, agresyvių, psichologiškai sužalotų alkoholikų vaikų. Gailėtis ne konkstruktyvia prasme sudarant specialią programą ar taikant nuoseklų meduolio ir botago principą. Ne, jų buvo gailimasi jiems leidžiant daryti ką nori tol, kol atsitikdavo kas nors iš tiesų baisaus: kažkas būdavo rimtai sužalotas, užmuštas ar išprievartautas.