Dr Joelas Elkesas, vienas žinomiausių šizofrenijos gydymo kūrėjų, jo tėvas – litvakas Elkhananas Elkesas- garsus tarpukario Kauno gydytojas. Dr Joelas Elkesas paskelbė pirmąjį savo mokslinį tyrimą apie šizofrenijos gydymą, o dabar šis jo darbas dažnai vadinamas šiuolaikinės psichiatrijos pamatais. Jis aprašė visą smegenų veikimo sistemą ir dar, kaip smegenų chemija formuoja žmogaus elgesį. Elkesas tikėjo, kad šiuolaikinė psichiatrija sukuria natūralų tiltą tarp elgsenos mokslų ir medicinos, kaip visumos, įskaitant prevencinę mediciną. Dr Joelas Elkesas mirė spalio 30d. Sarasotoje, Floridoje. Jam buvo 101-eri.
Dr Elkesas, būdamas jaunas mokslininkas, sužinojo, kad Prancūzijos gydytojai pristatė naują antihistamininį vaistą, vadinamą chlorpromazinu. Šis vaistas turėjo raminantį poveikį žmonėms, sergantiems šizofrenija. Jis su žmona dr Charmian Elkes, abu dirbo Birmingemo universitete Anglijoje, išbandė šiuos vaistus kartu su placebo tabletėmis, skirdami jas sergantiems šizofrenija.
Tyrimo metu nei gydytojai, nei slaugytojai, nežinojo, kas gavo vaistus, o kas – placebą. 1954m. British Medical Journal paskelbė apie vaistus, tinkamus psichozės valdymui ir kitiems šizofrenijos simptomams gydyti. Be to J.Elkeso metodas, renkantis gydymą, kai vaistai bandomi su placebu, tapo standartu. Tuomet chlorpromazinas, žinomas plačiau Thorazine arba Amenazino pavadinimu, tapo pirmuoju vaistu psichozės simptomų gydymui. Tais metais buvo nutraukta, paplitusi JAV, lobotomijos praktika.
Po to vaistų tyrimai ir gamyba sparčiai plėtėsi, buvo išrasta daug naujų vaistų nuo psichozės, bet visi jie rėmėsi tomis pačiomis molekulinėmis chlorpromazino savybėmis. Dr J.Elkesas suformulavo smegenų funkcijos teoriją, teigdamas, kad biocheminiai -neurotransmiteriai yra pagrindinis dalykas, valdantis elgesį, bet jie skirtingai veikia įvairiuose neuronų regionuose, panašiai kaip kalbos tarmės yra gerai suprantamos vienose vietovėse, o kitose – beveik nesuprantamos.
Tik gerokai vėliau medikai suprato, kad dr J.Elkesas iš tikrųjų numatė naują dalyką, kurį bėgant metams, patvirtino neurologijos tyrimai .
Mokslininkai vėliau ištyrė vadinamuosius neurotransmiterius, pavyzdžiui, serotoniną ir dopaminą, kurie smegenyse vienur cirkuliuoja sunkiau, kitur geriau. Į klausimą, kaip tokios smegenų cheminės medžiagos keičia elgesį, vis dar nėra iki galo aišku, tačiau dauguma vaistų, kuriuos šiandien skiria gydytojai psichiatrai yra nukreipti į šių cheminių neurotransmiterių veiklą.
“J.Elkesas pristatė modernią psichiatrijos paradigmą,”- sakė Dr James Harris, psichiatrijos ir elgsenos mokslų profesorius, “Tai buvo unikalus atradimas neurologijoje.”
J. Elkesas gimė 1913m. Karaliaučiuje. Jo tėvai – Miriam Albin ir Elkhanan Elkes. Šeima po kelerių metų persikėlė į Nepriklausomą Lietuvą, į Kauną.Tėvas buvo garsus gydytojas neurologas. Joel Elkes baigė su pagyrimu žydų vidurinę mokyklą ir 1930 metais įstojo į medicinos studijas Londone.
Šiame pasakojime apie Joelą Elkesą turime prisiminti ir jo tėvą Elkhananą Elkesą, kuris dirbo Bikur Holim ligoninėje Kaune. Gydė Lietuvos aukštuomenę, taip pat žydų varguomenę. Aštuoniolika metų buvo Vokietijos ambasadoriaus asmeninis gydytojas. 1941 rugpjūčio mėn. 4 d. iškilių Kauno žydų išrinktas, jis sutiko vadovauti geto Seniūnų tarybai. Gete visaip stengėsi gelbėti žydus, palaikė žydų partizanus. Naciams likvidavus Kauno žydų getą, 1944 m. liepos mėn. jis buvo ištremtas į Lansbergo koncentracijos stovyklą, kur 1944 m. rudenį mirė.
Jo žmona, Miriama, buvo kalinama Štuthofe. Ji išliko gyva ir gyveno Izraelyje iki 1965m. Jų vaikai Joel ir Sarah nuo 1938m. gyveno Jungtinėje Karalystėje .
Dr J.Elkesas visuomet sakydavo, kad jo tėvas yra ne tik profesionalo mediko, bet ir humaniško elgesio pavyzdys. Joelas 1951 metais buvo paskirtas naujai suformuoto eksperimentinės psichiatrijos departamento vadovu Birmingeme. 1957m. buvo pakviestas sukurti panašią programą Nacionalinės psichikos sveikatos institute Vašingtone. Ten dirbdamas, jis paskelbė daug straipsnių apie smegenų chemiją.
Jis taip pat tapo gydytojų elgesio su psichikos ligoniais kultūros pradininku – kai mokslininkai visą laiką yra pacientų tarpe. Jis dažnai primindavo: “Visada ir visada šalia buvo pacientas. Nueini pietų į valgyklą, ir ten pacientas su šizofrenija, haliucinacijomis po medžiu. Jūs niekada negalite nutolti nuo problemos, kuri atvedė jus į šią profesiją. ” Dr J.Elkesas padėjo suformuoti keletą profesionalių organizacijų, įtvirtinusių smegenų chemijos ir elgsenos mokslo studijas Amerikoje ir Izraelyje. Dr Elkesas yra gavęs daug apdovanojimų ir paskelbęs apie 40 mokslinių straipsnių, taip pat daugiau nei tuziną įtakingų knygų skyrių.
Jis buvo šviesus ir įdomus žmogus, entuziastingai bendraudavo su kolegomis ir studentais, kalbėdavo su anglišku akcentu, ypatinga senojo pasaulio dvasia. Tokį jį prisimena visi, artimiau bendravę su garsiu mokslininku.