Vilnius, lapkričio 9 d. (BNS). Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky prieštaringu pavadino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vertinimą dėl Lietuvos karininko Jono Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais.

Centras spalio pabaigoje paskelbė, kad J.Noreika nedalyvavo žydų žudynėse Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, bet okupacinė nacių valdžia jį buvo įtraukusi į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą.

„Mums, Lietuvos žydų bendruomenei, atrodo, kad toks Jono Noreikos veiksmų vertinimas yra labai prieštaringas“, – sakoma F.Kukliansky paskelbtame pareiškime.Jos teigimu, „žydų varymas į getus, ar bet koks kitas „izoliavimas“ arba „su izoliavimu susijusių reikalų tvarkymas” ir yra žydų naikinimas“. 

Pažyma apie J.Noreiką parengta po to, kai grupė žinomų visuomenės veikėjų paragino nukabinti paminklinę lentą J.Noreikai nuo Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, teigdami, kad jis kolaboravo su naciais vokiečių okupacijos metais. Lenta karininkas pagerbiamas kaip su sovietų okupacija kovojęs rezistentas.

„Ar už tokių „reikalų tvarkymus“ Lietuvoje žmonės apdovanojami, jų vardais vadinamos mokyklos?“ – klausia F.Kukliansky.

Viešai paskelbtoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymoje teigiama, kad vokiečių okupacijos laikotarpiu J.Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse.

Anot centro, J.Noreikos veikla tuo metu, kai jis ėjo Šiaulių apskrities viršininko pareigas, buvo susijusi su žydų izoliavimu. 1941 metais buvo paskelbtas jo raštas, kad žydai turi būti apgyvendinti gete.„(…) okupacinei nacių valdžiai jį, kaip ir kitus lietuvių civilinės administracijos pareigūnus, pavyko įtraukti į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą“, – teigiama pažymoje. Centro teigimu, vėlesniais vokiečių okupacijos metais J.Noreika aktyviai prisidėjo sužlugdant SS legiono steigimą Lietuvoje, vėliau jis vokiečių kalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Sugrįžus sovietų okupacijai, jis prisidėjo ruošiantis organizuoti sukilimą galimo karo atveju. Jo su bendražygiais įkurta Lietuvos tautinė taryba buvo išsikėlusi tikslą atkurti nepriklausomą Lietuvą.

J.Noreika buvo sušaudytas 1947 metais sovietų karo tribunolo sprendimu.

Nuimti J.Noreikos lentą reikalaujantys visuomenės veikėjai teigia, kad getų sukūrimas yra neatsiejama Holokausto dalis, o J.Noreika „glaudžiai kolaboravo su nacių valdžia bei esmingai prisidėjo prie Lietuvos žydų naikinimo“. Tarp pasirašiusiųjų laišką yra filosofas Leonidas Donskis, poetai Antanas A.Jonynas ir Tomas Venclova