Vlada ČIRVINSKIENĖ, istorijos mokytoja metodininkė, Pasvalio Lėvens pagrindinė mokykla, Pasvalys
I497 m. gruodžio 6 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras jo paties paskirtam Pasvalio bažnyčios klebonui Jonui Grotui leido Svalios ir Lėvens upių santakoje statyti parapijos bažnyčią ir prie jos kurti jai priklausantį naują Pasvalio miestą.
Miestelyje ilgą laiką gyveno vien lietuviai. Tik 1600 m. užregistruota Pasvalyje gyvenusių kitataučių – iš 90 miestelėnų tik 2 šeimos žydų. XVII a. antroje pusėje jų kūrėsi vis daugiau.
Miestelėnai, netekdami dalies pajamų, ėmę reikšti savo nepasitenkinimą. 1671 m. buvo nužudytas ir įmestas į upę žydas Jozefovičius. Įtarimas krito ant Gentvilos; tas pats Gentvila turbūt ir pakurstė H. Palubinsko ietininkus išniekinti Pasvalio bažnyčią – sienas apšlakstyti ožių bei avių krauju ir apkaltinti ta piktadaryste žydus. Tačiau kapitula žydus apgynė ir neleido jų šaukti į vaivadijos teismą Trakuose.