Pasaulinis antisemitizmo indeksas „ADL Global 100”

2490

Sudarytojas: JAV Nevyriausybinė organizaciją “Anti-Defamation league”, įsteigta 1913 m., būstinė New York‘e.

www.adl.org 

1.    Indekso (tyrimo) metodologija (http://global100.adl.org/about) 

–          Tiriamos antisemitinės visuomenės nuostatos.

–          Prašoma įvertinti 11 teiginių – stereotipų apie žydus (du pasirinkimo variantai: A „probably true“ ir B „probably false“).

–          Vertinimas (1): jei respondentas bent 6 (iš vienuolikos) teiginių pažymėjo A „probably true“, daryta išvada, kad respondentas linkęs į antisemitizmą. 

–          Vertinimas (2): konkrečios valstybės indeksas išreiškia procentą suaugusiųjų respondentų, linkusių į antisemitizmą, t.y. didesnę dalį teiginių pažymėjo A „probably true“.

–          Respondentai – įvairių amžiaus grupių, religijų, išsilavinimo žmonės.

–          Tyrimo aprėptis: respondentai iš 102 pasaulio valstybės.

–          Tyrimas atliktas: 2013 liepos – 2014 vasario mėnesiais.

–          Tyrimo metodas: apklausa telefonu (interviu). Lietuvoje taip apklaustai 500 respondentų.

  1. 2.    Vertinti teiginiai (stereotipai apie žydus):

–          Žydai yra ištikimesni Izraeliui nei šaliai, kurioje gyvena.

–          Žydai turi per daug galios tarptautinėse finansų rinkose.

–          Žydai turi per daug įtakos pasauliniuose reikaluose.

–          Žydai mano esą geresni nei kiti žmonės.

–          Žydai per daug kontroliuoja pasaulio žiniasklaidą.

–          Žydai kalti dėl daugelio pasaulio karų.

–          Žydai turi per daug galios verslo pasaulyje.

–          Žydams rūpi tik jų pačių gerovė.

–          Žmonės nekenčia žydų dėl to, kaip jie elgiasi.

–          Žydai turi per daug įtakos JAV vyriausybėje.

–          Žydai vis dar per daug kalba apie tai, kas jiems nutiko Holokausto metu.

 

Papildomi klausimai:

–          prašyta įvertinti politinę šalies situaciją, asmeninę ir šalies finansinę/ekonominę situaciją;

–          apie respondentų nuostatas įvairių religinių atžvilgiu;

–          apie nuostatos žydų atžvilgiu. (prašoma sutikti/nesutikti su teiginiais:

  • žydai yra tokie pat kaip ir visi kiti.
  • Daug žmonių, kuriuos pažįstu, yra neigiamai nusistatę žydų atžvilgiu;

–          apie nuostatos Holokausto atžvilgiu;

–          prašyta įvertinti šalyje gyvenančių žydų padėtį;

–          apie nuostatas Izraelio ir Viduriniųjų Rytų atžvilgiu;

–          apie žydų gyventojus ir sąveiką su jais (pvz. klausta, kaip dažnai respondentai bendrauja su žydais, ar iš kurių šaltinių respondentai daugiausiai sužino apie žydus);

–          Demografinės respondentų charakteristikos.

 

  1. 3.    Rezultatų palyginimas (http://global100.adl.org/#compare)

 

Teiginiai

LT

LV

EST

POL

BRUS

RUS

Indeksas

36%

28%

22%

45%

38%

30%

1

74%

50%

51%

57%

66%

36%

2

45%

54%

34%

55%

46%

44%

3

33%

36%

27%

42%

36%

35%

4

42%

33%

32%

39%

52%

42%

5

24%

28%

18%

35%

30%

27%

6

21%

14%

11%

16%

25%

16%

7

43%

50%

35%

57%

50%

49%

8

48%

24%

30%

45%

49%

36%

9

36%

24%

21%

33%

48%

35%

10

27%

23%

25%

30%

31%

25%

11

65%

53%

55%

62%

45%

38%

 

 

Procentai rodo, kiek respondentų teiginį įvertino A „probably true“

 

 

 

 

  1. 4.    LIETUVOS SITUACIJA

–          Lietuvos indeksas panašus į bendrą Rytų Europos vidurkį (34%). Iš trijų Baltijos šalių Lietuvos indeksas yra aukščiausias. Latvijos antisemitizmo rodiklis siekia 28 procentus, o Estijos tik 22 procentus.

–          Apskaičiavus indeksą išaiškėjo tam tikros demografinės tendencijos. Pavyzdžiui, vyrams labiau nei moterims būdingas stereotipinis mąstymas apie žydus – iš apklaustų vyrų daugumai iš minėtų stereotipų pritarė 40 procentų vyrų, tuo tarpu moterų tarpe pritariančių daugumai šių stereotipų skaičius siekė 32 procentus.

–          43 procentai respondentų teigė, kad su žydais bendrauja retai ir net 34 procentai teigė, kad niekada nėra sutikę ir bendravę su žydų tautybės asmeniu.

–          Kitaip nei pasaulyje, Lietuvoje jaunimas (18 – 34 m. amžiaus) panašiai linkęs į antisemitizmą kaip ir vidurinio amžiaus (34 – 49 m.) žmonės (31% ir 30%).

–          Didžioji respondentų dalis apie žydus sužino iš televizijos (51%) ir interneto (36%).

–          Net 14 procentų apklaustųjų nėra nieko girdėję apie žydų Holokaustą Antrojo pasaulinio karo metu.

–          Stebėtinai daug respondentų – ketvirtadalis, sutiko su tuo, kad Holokaustas yra tikras istorinis įvykis, tačiau teigė, kad jo metu žuvusių žydų skaičius yra dirbtinai padidintas.

–          Iš apklausos duomenų galima daryti išvadą, kad žmonės nežino, kiek Lietuvoje gyvena žydų. Daugiausiai – 43 procentai apklaustųjų teigė manantys, kad žydų dalis Lietuvos populiacijoje sudaro 2-10 procentų gyventojų, kai realiai Lietuvoje jų gyvena tik 0,17 proc.

–          Tik trečdalis (34 proc.) apklaustųjų yra susirūpinę dėl išpuolių prieš žydus, jų simbolius ar institucijas.

 

  1. 5.    SOCIOLOGO KOMENTARAS

 

Apibendrinant rezultatus, galima daryti prielaidą, kad neigiamus stereotipus žydų atžvilgiu skatina tas faktas, kad gyventojai turi mažai tiesioginių kontaktų su žydais, o pagrindinę informaciją apie juos sužino iš antrinių informacijos šaltinių – televizijos, interneto ir kitų masinės informacijos priemonių.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nepaisant kai kurių gana smarkiai įsišaknijusių stereotipų, nuostatos žydų atžvilgiu Lietuvoje nėra radikalios. Žydai dažnai vertinami palankiai, laikomi tokiais pat žmonėmis kaip ir kiti.

Galima daryti prielaidą, kad žmonės gaudami objektyvią informaciją iš nešališkų informacijos šaltinių, turėdami artimesnį kontaktą su žydais ilgainiui atsikratys neigiamų stereotipų jų atžvilgiu.

 Parengta:

Tolerancijos kampanijos „Beigelių krautuvėlė“

komunikacijos vadovo Dainiaus Dikšaičio ir savanorio sociologo Tomo Reves’