Kalba buvo sakyta Šeduvoje pristatant projektą „Dingęs štetlas“
Jūsų Ekscelencija, pone Ministre Pirmininke, gerbiams viceministre, Jūsų Ekscelencija gerbiamas Izraelio ambasadoriau p. Amir Maimon, Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai, gerbiami merai, ponia Lietuvos Žydų bendruomenės pirmininke, ponios ir ponai, mieli ir brangūs šeduviečiai.
Norėčiau padėkoti visiems, šiandien atvykusiems į unikalaus atminties projekto atidarymą. Jau esame pripratę, kad mūsų kaimynus ir bendrapiliečius žydus atmename, deja, tik kokių nors dažniausiai nelabai džiugių sukakčių proga. Dažniausiai, kai minime kurias nors žydų masinių žudynių metines.
Šitas projektas tik įpusėjo. Kad žodis virstų kūnu, greta senųjų Šeduvos žydų kapinių iškils Prarasto štetlo muziejus, kuris papasakos Lietuvai ir pasauliui ne tik kaip baigėsi Šeduvos žydų istorija, bet jis papasakos, kaip ji prasidėjo, muziejus įprasmins tai, ką šiandien taip dažnai vadiname litvakų ir mažų miestelių – štetlų kultūra. Žydų mirties ženklų yra pilna visa Lietuva, nes prieš septyniasdešimt metų ji tapo vienu didžiuliu, nors deramai ir nepažymėtu, Lietuvos žydų kapinynu. Paradoksalu, bet tik jie labiausiai ir teliudija mus, žydus, čia kadaise gyvenus. Muziejus papasakos ne tik mūsų protėvių mirties, jis papasakos jų gyvybės ir gyvenimo istoriją. Galbūt tada ir suvoksime, ką esam praradę.