Lietuvos žydų genocido dienai skirtų renginių programoje Mareko Tomaszo Pawłowskio 2015 m. dokumentinio filmo „Dotknięcie Anioła“ („Angelo prisilietimas“) pristatymas ir peržiūra – dar kartą grąžina į Holokausto laikus. Keliasdešimt minučių – neįprastai jautraus, įtaigaus ir šiek tiek kitaip papasakoto vieno žmogaus individualus Holokausto išgyvenimas, tačiau po filmo žiūrovui šis išgyvenimas tampa labai asmenišku.
Lenkijos žydas Henrykas Schoenker, lankydamasis Lenkijos vietose, kuriose dar gyva karo šmėkla, stulbinančiai detaliai pasakoja apie savo šeimą, slapstymąsi, pastangas išvengti sunaikinimo. Stebuklas, bet ir nežmoniškoje aplinkoje atsiranda angelų – žmonių, kurie gelbsti. Henryko istorija tarsi atgyja. Jis pasakoja, užgaudamas pačias jautriausias stygas kaip verkiantis smuikas. Emocionaliame liudijime panaudota archyvinė medžiaga bei neįprasti kinematografijos būdai.
Pristatydama filmą Maria Slebioda, Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje politikos ir ekonomikos skyriaus vadovė padėkojo Lietuvos žydų bendruomenei ir pirmininkei Fainai Kukliansky, kad sutiko parodyti filmą „Angelo prisilietimas“, minint Lietuvos žydų Holokausto dieną. Marios Slebiodos žodžiais, tai nepaprastas filmas – turinio, ir jo sukūrimo technikos prasme. Tuo jau įsitikino ir LŽB bendruomenė. Salėje susirinkusiems įvairių tautų žiūrovams, nes didžiąją auditorijos dalį sudarė Vilniaus žydai ir lenkai, Lenkijos dilpomatė papasakojo apie šiuolaikiško jos šalyje atidarytą žydų istorijos muziejų, kurį ji vadino akivaizdžiausiu įrodymu, rodančiu Lenkijos valstybės dėmesį žydams, nes panašių projektų kaip muziejus, Lenkija įgyvendina labai daug – įskaitant ir per savo atstovybes visame pasaulyje. Ji paminėjo keletą pavyzdžių, kuriuos vykdo Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje. Šiais metais, minint Auschwitz-Birkenau išlaisvinimo metines, Vilniuje Valstybiniame Lietuvos Žydų Gaono muziejuje buvo atidaryta paroda apie lenkus – Pasaulio Teisuolius, demonstruotas dokumentinis filmas apie stovyklos išlaisvinimą. Pernai vyko paroda apie Janą Karskį – Lenkijos vyriausybės pasiuntinį emigracijoje, kuris savanoriškai pateko į tranzitinę stovyklą (galvodamas, kad yra koncentracijos stovykloje) ir informavo pasaulį apie žydų tautos tragediją. Vilniuje taip pat buvo organizuotos dvi parodos apie didvyrį Januszą Korczaką. Lenkijos Respublikos ambasados ir Lenkijos instituto organizuojamų renginių sąrašas yra ilgas. Pasak Marios Slebiodos, nėra pasirinkimo – negalima atsilikti nuo Varšuvos, labai ryžtingai vykdančios žydų paveldo rėmimo politiką ir nuo Vilniaus žydų bendruomenės, kuri – nežiūrint to, kad nėra labai didelė, taip pat aktyviai dirba.
Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministro įgaliotinis kontaktaktams su žydų diaspora Sebastian Rejak pasakojo plačiau, kaip Lenkijos valstybė rūpinasi žydų paveldu ir jo apsauga bei siekia plėsti kontaktus su žydų diaspora.
