Lietuvos Žydų (litvakų) bendruomenė iškilmingai paminėjo  75-ąsias Japonijos diplomato Chiyuni Sugiharos išduotų ,,Gyvenimo Vizų” metines. Tiek metų praėjo nuo to laiko, kai Japonijos diplomatas, matydamas Lietuvoje Holokausto žiaurumus, ryžosi gelbėti žydus, išduodamas jiems savo ranka užrašytas vizas, kuriomis  suteikdavo galimybę pabėgti iš Lietuvos ir išlikti gyviems. Bendruomenės vakare dalyvavo Pasaulio Teisuolio Chiyuni Sugiharos išgelbėtii žmonės: Nina Admoni (Izraelis) Marsel Weiland (Australija), taip pat diplomatai, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė, Vilniaus žydų ORT Šolomo Aleichemo  gimnazijos direktorius Miša Jakobas, bendruomenės nariai ir gelbėtojai – Lietuvos Teisuoliai ir jų šeimos.

Žana Skudovičienė – viena vakaro organizatorių jautriai tarė dėkingumo žodžius, vardindama vardus ir pavardes tų žmonių, kurie rizikuodami ne tik savo, bet ir artimųjų gyvybe, gelbėjo žydus nuo sunaikinimo: Irina Ostenko, Gražina Blažienė, Antanas Gasparas, Milda Putnienė, Ričardas Plokšto, Antanas Poniškaitis, Jurgis Beriatskas.F:

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky priminė, kad šis unikalus susitikimas su Chiyuni Sugiharos išgelbėtais žmonėmis įvyko Japonijos ambasados Lietuvoje ir “Geros Valios fondo ” iniciatyva ir parama. ,,Esame labai jiems dėkingi. Šiandien galiu tarti lengvai dėkingumo žodžius, nes kiekvienas litvakas yra dėkingas savo gelbėtojams. Be šių didvyrių mūsų nebūtų, taip pat nebūtų Lietuvos Žydų bendruomenės. Esame dėkingi mūsų gelbėtojams už jų herojišką poelgį, už žmogiškumą baisaus karo metais. Daug sunkiau kalbėti apie nusikaltimo vykdytojus, apie žudikus. Lietuvos Žydų bendruomenė neseniai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama atnaujinti kai kurias bylas prieš tokius asmenis, net po jų mirties. Mes turime žinoti, ar jie vykdė šiuos nusikaltimus, ar ne.  Prisimindami gelbėtoją Č. Sugiharą, turime žinoti, kad tarp jo išgelbėtų žydų buvo garsių ješivų studentai iš Telšių, religinės ir pasaulietinės ješivų. Šios ješivos dabar tęsia veiklą Izraelyje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mes visada prisimename ir pagerbiame mūsų Gelbėtojus “, – kalbėjo LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.

Išgelbėtoji su Č.Sukiharos viza, Nina Admoni, kreipdamasi į susirinkusius, susijaudinusi kalbėjo, kad būdama čia, žydų bendruomenėje, ji patiria ypatingą jausmą. “Mano mama gimė Vilniuje, o senelis buvo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas, kuris drauge su Teodoru Herceliu dalyvavo Jeruzalėje Hebrajų universiteto atidaryme.Todėl galiu pasakyti, kad mano ryšys su Lietuva yra labai artimas.” N. Admony papasakojo, kaip Č. Sugiharos vizų ir Olandijos konsulo J. Zvartendeyko dėka, jos šeima sugebėjo pabėgti ir išsigelbėti. Po įvairių klajonių Japonijoje ir Kinijoje, jie atsidūrė JAV, kur ji baigė garsų Berklio universitetą. Studijų  universitete metu ji sutiko studentus iš Izraelio, o jų tarpe buvo būsimas vyras Nahum Admoni (Karo už Izraelio valstybės Nepriklausomybę dalyvis). Susituokę jie persikėlė į Izraelį, kur N. Admony daugelį metų dirbo Izraelio Finansų ministerijoje, konsultuodama žinomas Izraelio ir užsienio įmones.Šį darbą ji tęsia ir dabar.

Marselio Weilando šeima kilusi iš Lenkijos miesto Lodzės. Prasidėjus karui, jie persikėlė į Vilnių, po to į Kauną. Gavę vizas iš Sugiharos, jie išsigelbėjo nuo grėsusios žūties. 1946m. išvyko į Australiją. M. Weilandas –  architektas,  teisininkas ir vertėjas. Jis išvertė iš lenkų į anglų kalbą Adomo Mickevičiaus poemą “Ponas Tadas” bei nemažai Lenkijos žydų poezijos.

Vakaras baigėsi “Vilniaus geto” dainomis, kurias dainavo garsi jidiš dainų atlikėja Marija Krupoves Berg.