Panevėžyje, kaip ir visame pasaulyje, sausio 27 dieną buvo minima tarptautinė Holokausto diena.
Šiais metais ši diena siejama su 80-osiomis Aušvico Birkinau mirties stovyklos išvadavimo metinėmis.
Šiandien gyvenantys žydai, kaip ir kitos tautos, supranta, kad apie 6 milijonus nužudytų nekaltų vaikų, pagyvenusių žmonių, moterų pamiršti neįmanoma.
Panevėžio žydų bendruomenė kartu su miesto gimnazijų mokiniais suruošė viktoriną, skirtą geriau susipažinti su Holokausto tragedija bei Aušvico koncentracijos stovyklos 80-mečio išvadavimo diena.
Holokausto aukų minėjimas Panevėžyje / PŽB nuotr.
Greitai ateis laikas, kai gyvų šio žiaurumo ir nežmoniškumo liudininkų nebeliks, tačiau dabartinis jaunimas turi sugebėti perduoti ateities kartoms žinią, jog šios ar panašios tragedijos negali pasikartoti.
Sausio 27 d. bendruomenėje įvyko susitikimas su „Delfi“ žurnaliste J. Četkauskiene. Jo metu buvo prisiminti Panevėžio ir Lietuvos žydų gyvenimų istorijos sunkiais II pasaulinio karo metais.
Dar kartą buvo prisimintas žydų geto įkūrimas, bei tragiškas ten suvarytų žmonių likimas. Panevėžyje getas buvo likviduotas 1941 m. rugpjūčio 15 d., buvo sušaudyta 13,5 tūkst. žydų.
Šiandien Kurganavos miške (nužudyta apie 8 tūkstančiai žydų), Žaliosios girioje (nužudyta apie 5,5 tūkstančiai žydų), Staniūnų miške, šalia Panevėžio, kur buvo sušaudyti pirmieji žydai, Holokausto aukoms atminti pastatyti paminklai.
Iš viso Panevėžio apskrityje yra 30 masinių žudynių vietų.
Holokausto aukų minėjimas Panevėžyje / PŽB nuotr.
„Šiandien, mūsų pareiga daryti viską, kad ši tragedija nesikartotų. Tam reikia skatinti toleranciją, juk mūsų gražioje planetoje oro ir vietos užtenka visiems. Taip pat drąsiai kovoti su antisemitizmu, kuris šiandien yra aktualiausia problema pasaulyje“, – susitikimo metu sakė bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.
Pokalbyje su „Delfi“ žurnaliste J. Četkauskiene buvo paliesta ir tema apie Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymus.
„Nesuprantamas politiko abejingumas žydų tautos tragedijai, jo antitolerancija. Kaip galima negalvoti apie normalų įvairių tautybių draugišką gyvenimą Lietuvoje?“, – klausė G. Kofman.
Bendruomenės pirmininkas su žurnaliste aptarė apverktiną kai kurių masinių žydų žudynių vietų priežiūrą. Tačiau klausimas, kas turėtų Panevėžyje bei rajone užsiimti tokių vietų tvarkymu liko atviras.
Buvo kalbėta ir apie panevėžiečius, kuriems už žydų gelbėjimą Izraelio tautos vardu buvo suteiktas Pasaulio teisuolio vardas. Panevėžio bendruomenės pirmininkas pabrėžė, kad žydai visada gerbia Lietuvos didvyrius, nepabūgusius rizikuoti dėl savo ir artimųjų gyvybėmis, kad išgelbėtų į pavojų patekusius.
Pasaulio teisuolių Juozapo ir Elenos Markevičių vaikaitis Vidmantas pasidalijo prisiminimais apie senelius ir jų išgelbėtus žydus Kupiškio krašte.
Vyko dokumentinio filmo ,,Pasaulio teisuoliai“ apie vienuolę Mariją Rasteikaitę ir kunigą Antaną Guogą peržiūra.
Buvo paliesta ir aktuali tema apie edukaciją – G. Kofman pabrėžė, jog švietimo įstaigos turėtų daugiau dėmesio skirti Holokausto istorijai.
Po po susitikimo kartu aplankytos masinių žudynių vietos, Geto vartai ir Panevėžio žydų kapinės, padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės.
„Delfi“ žurnalistei dovanota knyga „Skirta Holokausto Panevėžio aukoms“, kuriai medžiagą surinko Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.