Sukotas Panevėžio žydų bendruomenėje

Sukotas Panevėžio žydų bendruomenėje

Atėjo džiaugsmo laikas, kuris sutampa su derliaus rinkimo pabaiga. Viso pasaulio, visų tautybių žmonės švenčia šią malonią, gražią, auksinę šventę pagal savo papročius.

Šiandien, ant mūsų stalo mes matom įvairius vaisius ir daržoves, užaugintas ūkininkų, kurie dirbo visą pavasarį, vasarą ir rudenį. Ir atėjus rudens darbymečiui dažnai miegodavo savo sodybose, soduose, laukuose. Mes dėkojame Dievui, kad šiais metais derlius gausus ir gražus.

Sukotas Panevėžio žydų bendruomenėje / PŽB nuotr.

Sukotas (hebr. ‏סוכות‏‎) – viena pagrindinių žydų švenčių.

Ji švenčiama rudenį, tišrėjaus mėnesio 15 d. ir tęsiasi 7 dienas. Šiuo laikotarpiu žydas turi išeiti iš namų ir gyventi sukoje, laikinai suręstame, palapinę primenančiame namelyje.

Lietuvoje sukos dar vadinamos Kūčkomis. Kūčkų šventė vyksta praėjus penkioms dienoms nuo „permaldavimo“ dienos (Jom Kipuro).

Šią savaitę žydai privalo pagyventi varganame, šakomis dengtame namuke, kurį visi šeimos nariai surenčia tik šventėms. Namukai primena, kad žydai, Mozės išlaisvinti iš vergijos, turėjo keturiasdešimt metų klajoti po Sinajaus dykumą, glausdamiesi palapinėse ir neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos.

Skatinama per šią šventę prie bendro stalo pakviesti varguolių.

Kita šios šventės apeiga vyksta sinagogoje nešiojant Toros ritinį. Šios procesijos metu raginama linksmintis, šokti. Skamba dainos, pinamos ir mojuojamos puokštės.

Izraelyje švenčiama šalia sinagogos, mokyklos, namų, bet svarbu, kad palapinė „Suka“ stovėtų lauke. Išminčiai sako, kad daug dirbantis ir netinginiaujantis, negyvenantis kito sąskaita užsitarnavo poilsį ir šią šventę.

Panevėžio žydų bendruomenė pradėjo Sukot šventę šalia bendruomenės durų pastačiusi simbolinę palapinę ir kalbant maldą. Vėliau visi įsikūrė bendruomenės patalpose prie vaišių stalo.

Ona Juospaitienė paskaitė savo eilėraštį:

„Kai medžių lapai krenta,

Kai statomos palapinės,

Papuoštos medžių šakomis

Ir gėlių žiedais.

Kai derliaus stalas su kaupu.

Kai išskrendantys paukščiai,

Savo snape neša mums-

Ateinantį pavasarį,

Vasaros saulėtekius

Ir auksinį grįžtantį rudenį.

O rudenį vėl mus pakvies

Į  Sukot šventę –

Su papročių ir vaisių pilna kraite.

Linksmos gražios šventės.“

Sukotas Panevėžio žydų bendruomenėje / PŽB nuotr.