Lietuvos žydų genocido aukų minėjimas Kaune

Lietuvos žydų genocido aukų minėjimas Kaune

Lietuvos žydų genocido atminimo dienai, minimai rugsėjo 23-ąją, skirti renginiai Kaune ir Kauno rajone, kuriuose dalyvavo bei dalį kurių kartu su partneriais organizavo Kauno žydų bendruomenė prasidėjo jau praėjusią savaitę.

Pirmasis, su šia liūdna ir skausminga data susijęs renginys buvo dedikuotas žydų gelbėtojai, Pasaulio tautų teisuolei (šį garbingą vardą gavusiai 1966 m. kovo 15-ąją, būtent dėl to kovo 15-oji buvo pasirinkta kaip Lietuvos žydų gelbėtojų diena ir 2023 m. įtraukta į Lietuvos atmintinų dienų sąrašą) Onai Šimaitei, apie kurią Icchokas Meras rašė: „Ji visą save išdalijo žmonėms, nepalikdama sau, savo vardui jokių aukštų paminklų“.

Akimirkos iš Lietuvos žydų genocido aukų atminimo minėjimų Kaune / Kauno žydų bendruomenės nuotr.

Prasminga ir dėsninga, kad pagerbdami Holokausto aukas prisimename žydų gelbėtojus, be jų nepaprasto pasiaukojimo, kurio jie patys nevadindavo nei žygdarbiu, nei didvyriškumu, o tik negalėjimu kitaip elgtis, žmonių, galinčių apraudoti savo nužudytus tautiečius ir papasakoti apie gyvenimą iki karo ir jo metu, būtų likę dar mažiau.

Akimirkos iš Lietuvos žydų genocido aukų atminimo minėjimų Kaune / Kauno žydų bendruomenės nuotr.

Už šiltą, jaukų ir informatyvų vakarą Kauno žydų bendruomenė dėkojo Rimantui Stankevičiui, jau daug metų besirūpinančiam, kad ne tik Onos Šimaitės, bei ir kitų žydų gelbėtojų istorijos taptų žinomos kuo platesniam ratui žmonių, irenginio mūzai – VDU dėstytojai Milda Bredikytei, ypatingai jautriai skaičiusiai O. Šimaitės laiškus, tarsi prabilusius pačios Onos balsu, renginio moderatoriui – istorikui, dr. Linui Venclauskui, uždavusiam svarbius ir įdomius klausimus bei dėliojusiam pokalbio akcentus, renginio namų šeimininkėms – Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriaus vedėjai Editai Šilakauskienei, Editai Karčiauskaitei Šil ir kultūrinės veiklos vadybininkei Ingai Zinkevičiūtei, visada visur laukiamiems, puikių muzikinių intarpų kūrėjams, Kauno žydų bendruomenės nariams – klarnetininkui Rokui Makštučiui ir nuolatinei jo akompaniatorei beigi mamai Jolitai Makštutienei.

Akimirkos iš Lietuvos žydų genocido aukų atminimo minėjimų Kaune / Kauno žydų bendruomenės nuotr.

Rugsėjo 20 d., beveik Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse, Kauno raj. savivaldybės pajėgomis Rinkūnų kaime atidengtas atnaujintas paminklas Holokausto aukoms – nužudytiems Garliavos ir aplinkinių miestelių žydams: 73 vyrams, 113 moterims ir 61 vaikui. Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas dėkojo visiems inicijavusiems, realizavusiems, organizavusiems ir buvusiems kartu.

Akimirkos iš Lietuvos žydų genocido aukų atminimo minėjimų Kaune / Kauno žydų bendruomenės nuotr.

Rugsėjo 23 d. ištvermingiausieji Kauno žydų bendruomenės senjorai (dirbantieji, deja, darbo dieną tiek laiko neturi) dalyvavo net trijuose Lietuvos žydų tragedijai skirtuose renginiuose.

Iš pat ryto skubėjo į Balbieriškį, kur kasmet šiltai pasitinka bei apie buvusio štetlo žydų likimą ir jų gyvenimą iki karo jaunajai kartai ir miestelio bendruomenei pasakoja, jaudinančius Holokausto aukų pagerbimo renginius organizuoja nuoširdūs buomenėsendr bičiuliai – Balbieriškio pagrindinės mokyklos direktorius Stasys Valančius, Tolerancijos ugdymo centro koordinatoriai Reda Valančienė ir Vitas Rymantas Sidaravičius.

Akimirkos iš Lietuvos žydų genocido aukų atminimo minėjimų Kaune / Kauno žydų bendruomenės nuotr.

Po renginio Balbieriškyje kauniečiai vyko į Zapyškį, Senojoje jo bažnyčioje savo koncertą Lietuvos žydų genocido atminimo dienai ir žydų kultūrai dedikavo Joris Rubinovas, kuriam puikiai tinka šie žodžiai: „Įspūdingas balsas, charizmatiškas vaikinas, o žydų muzikoje pagauna tokią jautrią natą, kad abejingų klausytojų nelieka“. Joriui talkino, galima sakyti, multiinstrumentalistas Paulius Berukstis, vienu metu grojęs ir fleita, ir klavišiniais. Beje, Jorio senelis, legendinis teatro žmogus Stanislovas Rubinovas Holokaustą išgyveno, su mama besislapstydamas miškuose ir duobėse, padedamas kilnių žmonių.

Akimirkos iš Lietuvos žydų genocido aukų atminimo minėjimų Kaune / Kauno žydų bendruomenės nuotr.

„Paskaitykite jo atsiminimų knygą „Miške ir scenoje“ bei apsilankykite abejingų nepaliekančiame Aleksandro Rubinovo spektaklyje „Mano tėvas“, – rekomenduoja G. Žakas.

Akimirkos iš Lietuvos žydų genocido aukų atminimo minėjimų Kaune / Kauno žydų bendruomenės nuotr.

Už šio (ir daugelio kitų) renginio organizavimą Kauno žydų bendruomenė reiškiadidžiulę padėką Prabudimo orkestro įkūrėjui Tadui Daujotas ir jo sutuoktinei Elinai Daujotei.

Akimirkos iš Lietuvos žydų genocido aukų atminimo minėjimų Kaune / Kauno žydų bendruomenės nuotr.

Vėlyvą rugsėjo 23-iosios vakarą laukė dar viena jaudinanti, rimties, susikaupimo, tragizmo, bet tuo pačiu šviesos ir vilties pilna patirtis, kurią IX forte sukūrė aktorius Dainius Svobonas bei VDU Muzikos akademijos profesorių Sabinos Martinaitytės ir Audronės Eitmanavičiūtės studentai, o taip pat žvakelėmis ir atminimo akmenėliais apsiginklavęs gausus į Holokausto aukų pagerbimo renginį susirinkęs žmonių būrys, kuriame buvo daug jaunų veidų, moksleivių ir jų mokytojų, atvykusių net iš kitų miestų. Už Lietuvos žydų genocido atminimo dienai skirtos programos organizavimą didelis dėkui skrenda Kauno IX forto muziejaus kolektyvui, vadovaujamam Mariaus Pečiulio, už Atminties kelio iniciatyvą – Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vadovams.

Akimirkos iš Lietuvos žydų genocido aukų atminimo minėjimų Kaune / Kauno žydų bendruomenės nuotr.

Renginių Lietuvos žydų genocido atminimo dienai ciklą vainikavo jau minėti, nepailstantys VDU Muzikos akademijos profesorių Sabinos Martinaitytės ir Audronės Eitmanavičiūtės studentai Emilija Bagdonaitė, Liepa Dabriškaitė, Paulius Katiliavas, Kristupas Laucius, Gabrielė Lekaitė, Mykolas Mikšys, Ugnė Stražnickaitė, Ieva Vaivadaitė, M. ir K. Petrauskų namuose atlikę įspūdingą pasaulio žydų ir lietuvių kompozitorių dainų programą.

Gercas Žakas visos bendruomenės vardu tiems, kurie, perfrazuojant Jonavos šviesuolę Giedrę Narbutaitę, daro tiek daug, kad Lietuvos miestų ir miestelių istorijoje neliktų temų, kurias dengia užmaršties rūkas.

Akimirkos iš Lietuvos žydų genocido aukų atminimo minėjimų Kaune / Kauno žydų bendruomenės nuotr.