Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB), atstovaujanti 32 Lietuvos ir užsienio žydų organizacijas, kategoriškai nepritaria naujausiam Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimui ir išvadoms (2024-06-25 Nr. 9R-598 (9.6E)) dėl Kazio Škirpos.
Svarbu pažymėti, kad draudimas propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus bei jų ideologiją Lietuvoje galioja nuo 2023 m. gegužės mėn. Pagal šį įstatymą totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių pavadinimai ir kiti viešieji objektai – negali būti įrengiami, o jau esantys turi būti pašalinti iš viešųjų erdvių. Todėl LŽB yra tvirtai įsitikinusi, kad Škirpa, kurio elgesys – atvirai antisemitiniai pasisakymai ir kurstymas susidoroti su žydais – sukėlė tragiškai pasibaigusią žiaurumo bangą, neturi būti šlovinamas. Jo garbei pastatyti paminklai ir paminklinės lentos – didžiulis įžeidimas tūkstančių per Holokaustą nužudytų Lietuvos žydų atminimui ir jų artimiesiems. Juo labiau, kad Lietuva iki šiol neįrengė valstybinio memorialo, įamžinančio daugiau nei 200 tūkstančių Holokausto aukų – mūsų bendrapiliečių – atminimą. Nėra ir paminklo, pagerbiančio savo bei šeimų gyvybėmis rizikavusių Lietuvos žydų gelbėtojų didvyriškumą.
LR Prezidento įsteigta Tarptautinė komisija nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) ir Laikinosios Lietuvos vyriausybės, kuriems vadovavo Kazys Škirpa, veiklą pripažino antisemitine. Komisijos Nacių nusikaltimų pakomitečio pirmininkas, Milersvilio universiteto profesorius emeritas Saulius Sužiedėlis pabrėžė: „Tai paminklas žmogui, vadovavusiam organizacijai, kuri skatino smurtą prieš kitos tautybės Lietuvos piliečius ir kurstė antisemitizmą. Tai nėra subjektyvus vertinimas ar interpretacija; visi šie teiginiai pagrįsti istoriniais faktais, šaltiniais ir dokumentais“.
LŽB negali ignoruoti patvirtintų istorinių faktų. Pranešimą parengusio LGGRTC bandymas pateisinti arba sumenkinti K. Škirpos vaidmenį tragiškuose 1941 m. įvykiuose yra ne tik klaidinantis, bet ir pavojingas. Nepriimtina teigti, kad Škirpa nedalyvavo Tautinio darbo apsaugos bataliono kūrime ar vėlesniuose šios organizacijos veiksmuose, įskaitant siaubingas masines žudynes Kauno VII forte. Pranešimo teiginiai, kad Škirpa tebuvo tolima figūra, nesusijusi su šiais žiaurumais, yra ne tik klaidingi faktiškai, bet ir padeda paslėpti tikrąsias jo palikimo šaknis.
Toks požiūris kelia ypatingai didelį nerimą ir dėl Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų. Būdama Tarptautinio Holokausto atminimo aljanso (IHRA) nare Lietuva ne tik 2018 m. priėmė IHRA darbinį antisemitizmo apibrėžimą ir rekomendavo jį taikyti valstybės institucijoms, bet ir turi atstovą IHRA Antisemitizmo ir Holokausto neigimo komitete, kuris turėtų sustiprinti šalies atsakomybę kovojant su visų formų faktų apie Holokaustą iškraipymu. Tačiau panašu, kad šie įsipareigojimai yra formalūs. Šiuo metu vykstanti diskusija apie planuojamą K. Škirpos atminimo įamžinimą yra akivaizdus Holokausto revizionizmo atvejis – IHRA nuosekliai smerkiamas žalingas veiksmas, keliantis grėsmę Lietuvos įsipareigojimų vykdymui ir abejonių dėl šalies patikimumo vertinant praeities įvykius.
Taip pat didelį susirūpinimą kelia vadinamosios desovietizacijos komisijos sprendimas dėl menamos grėsmės jos narių saugumui, uždrausti visuomenei transliuoti posėdžius, kuriuose sprendžiamas objektų atitikimas draudimo propaguoti autoritarinius ir totalitarinius režimus bei jų ideologijas reikalavimui. Kol Komisija renkasi baimingą tylą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pasiryžusi kalbėti. LŽB ir toliau atvirai reikš savo nuomonę nacių kolaborantų, suvaidinusių reikšmingą vaidmenį Holokauste Lietuvoje, įamžinimo klausimais. Siekiant apginti Lietuvos demokratijos vertybes ir tarptautinę reputaciją, būtina dėl šio liūdnai pagarsėjusio reiškinio prisiimti istorinę ir moralinę atsakomybę.
LŽB ragina atmesti bet kokius bandymus perrašyti istoriją, kad būtų reabilituoti vieno tamsiausių Lietuvos istorijos puslapių dalyviai.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Taryba
Pridedama: naujausia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ataskaita.